Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

PL EN


2017 | 2 | 151-165

Article title

Opportunities of the development of the learning competence of preschool education teachers at workplace as an element of the organizational culture

Content

Title variants

PL
Możliwości rozwoju kompetencji uczenia się przez nauczycieli wychowania przedszkolnego w miejscu pracy jako elementu kultury organizacyjnej

Languages of publication

EN

Abstracts

EN
The most important objective and expected results of education is the conception of a lifelong learning. In modern society, for a person to succeed expectations are higher than ever. Dynamic environment requires teachers to evolve in every way. Organizing educational process, learning from daily activities or more experienced colleagues, helps to adapt to intensifying changes. Teacher becomes not only someone who is responsible for his daily agenda but also a person who is constantly learning in his workplace. A qualitative study has framed the opportunities of teachers learning competence in pre-school, while learning from their daily routine, nurturing educational environment, cooperating and working with colleagues, informal learning during special events, on trips or targeted learning. Research aim: to frame the opportunities of development of teacher’s learning competence in pre-school. Research results. The results of the conducted research have shown that the meaning of the competence of knowing how to learn is related to the development of personality, ability to find information, and apply it in respective activity. Teachers develop and assess the competence of knowing how to learn through various methods, practical tasks, by stimulating independence. The research has also revealed that the application of the knowledge gained in teacher learning process in everyday activity receives constant evaluations that give added value to the learning process. Positive feedback among teachers and learners has also been mentioned. Among the evaluations there is also a sceptical attitude, the attempt to contradict a teacher’s effort to go beyond the established practice and trying to search for new forms of activity.
PL
Najważniejszym celem i oczekiwanym rezultatem edukacji jest kształcenie ustawiczne. Chcąc osiągnąć sukces we współczesnym społeczeństwie należy liczyć się z wyższymi niż kiedykolwiek oczekiwaniami. Dynamiczne środowisko wymaga od nauczycieli wszechstronnego rozwoju. Organizowanie procesu edukacyjnego, uczenie się z codziennych czynności lub od bardziej doświadczonych współpracowników pomaga dostosować się do nasilających się zmian. Nauczyciel staje się nie tylko osobą odpowiedzialną za swój codzienny rozkład zajęć, ale także nieustannie dokształcającą się w miejscu pracy. Badanie jakościowe stworzyło nauczycielom edukacji przedszkolnej możliwości kształcenia swoich kompetencji podczas uczenia się w trakcie ich codziennych zajęć, pielęgnowania środowiska edukacyjnego, wspólnej pracy ze współpracownikami, nieformalnego kształcenia się podczas szczególnych wydarzeń, wycieczek lub w ramach ukierunkowanego procesu uczenia się. Cel badania: stworzenie nauczycielom wychowania przedszkolnego możliwości rozwijania kompetencji uczenia się. Wyniki badania. Wyniki prowadzonych badań wykazały, że umiejętność uczenia się związana jest z rozwojem osobowości, umiejętności wyszukiwania informacji i zastosowania ich podczas odpowiedniej czynności. Nauczyciele rozwijają i oceniają kompetencję uczenia się za pomocą różnych metod, praktycznych zadań, poprzez stymulowanie niezależności. Badania wykazały również, że wykorzystanie wiedzy zdobytej w procesie uczenia się przez nauczycieli podczas codziennych czynności podlega stałej ocenie, która zapewnia mu wartość dodaną. Otrzymano również pozytywne informacje zwrotne od nauczycieli i uczniów. Wśród ocen znalazła się również postawa sceptyczna, próba zaprzeczenia wysiłkowi nauczycieli wykraczania poza ustaloną praktykę i próbowania szukania nowych form aktywności.

Contributors

References

  • Bitinas, B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta.
  • Bubnys, R. (2009). Reflektyvus mokymasis kaip edukacinis fenomenas ugdant specialiuosius pedagogus aukštojoje mokykloje. Daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
  • Dawe, S. (2003). Determinants of successful training practices in large Australian firms. Adelaide: NCVER.
  • Drucker, P.F. (2009). Diukerio mokymo pagrindai. Kaunas: r grupė.
  • Gedvilienė, G., Stasiūnaitienė, E., Petrulytė, A. (2008). Prioritetinės suaugusiųjų mokymo(si) teorijos, naudojamos mentorystės procese. Suaugusiųjų mokymas ir konsultavimas. Kaunas: Technologija.
  • Jarvis, P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
  • Jarvis, P., Holford, J., Griffin, C. (2003). The theory & Practice of Learning. London: Kogan Page.
  • Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.
  • Jurašaitė – Harbison E. (2004). Ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos: struktūra, modelių realizavimas, įvertinimas. Daktaro disertacija. Vilnius: VPU.
  • Jurasaite-Harbison, E. (2008). Learning in and from Practice: Opportunities and Implications for Teachers’ Informal Learning in Lithuania and the United States. Daktaro disertacija. Mičigano universitetas.
  • Kolb, D.A. (1984). Experiential learning: experience as the source of learning and development. New Jersey: Prentice-Hall.
  • Kohlberg, L. (1986). The philosophy of moral development. San Francisco: Harper and Row.
  • Kvedaraitė, N. (2009). Šiuolaikinės mokyklos kaip besimokančios organizacijos bruožų raiška personalo savivaldaus mokymosi sklaidos procesuose. Daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
  • Laužackas, R. (2000). Mokymo turinio projektavimas. Kaunas: VDU leidykla.
  • Lenkauskaitė, J. (2014). Socialinis žinojimo konstravimas taikant probleminį mokymąsi universitetinėse studijose. Daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
  • Linkaitytė G., Valiuškevičiūtė A., Lukšytė D., ir kt. (2005). Atsiverkime ateičiai. Kaunas: Vytauto didžiojo universitetas.
  • Locke, J. (1954). Essays on the law of nature. Oxford: Clarendon Press.
  • Lukošūnienė, V., Barkauskaitė, M. (2013). Mokymosi mokytis kompetencija: suaugusiųjų požiūris. Pedagogika: mokslo darbai, Nr. 110, p. 41–48.
  • Lukošiūnienė V. (2011). Refleksija kaip integrali mokymosi mokytis kompetencijos dalis. Pedagogika., Nr. 101, p. 43–49.
  • Neifachas, S. (2008). Ikimokyklinio ugdymo programos kokybės užtikrinimas: turinio konkretizavimas, tikslų ir uždavinių įgyvendinimas, atitikties nustatymas. Vilnius: Ciklonas.
  • Ozmon, A. H., Craver, M.S. (1996). Filosofiniai ugdymo pagrindai. Vilnius: Leidybos centras.
  • Pocevičienė, R. (2014). Mokymosi mokytis kompetencija kaip būtina studentų savarankiško darbo kokybės sąlyga. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslo darbai. Nr. 5 (1), p. 52–60.
  • Saulėnienė, S., Žydžiūnaitė, V., Katiliūtė, E. (2006). Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo ataskaita. Kaunas: Mokytojų kompetencijos.
  • Simonaitienė, B. (2007). Mokyklos – besimokančios organizacijos vystymas. Kaunas: Technologija.
  • Smilgienė, J. (2015). Ikimokyklinių įstaigų pedagogų mokymo(si) organizacijoje patirčių reikšmingumas ugdymo(si) kokybei. Daktaro disertacija. Šiaulių universitetas.
  • Smilgienė, J. (2012). Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje. Mokytojų ugdymas, 18 (1)12–29.
  • Torokoff, M., Mets, T. (2004). Learning in organisation: Congruence between goals, process and success (with the example of educational institution). In International Scientific Conference: Development of Economy: Theory and Practice, Kaunas, 30.09–2.10.2004 (p. 14). CD-ROM.
  • Vygotsky, L. (1986). Thought and language. Cambridge: MA.
  • Žydžiūnaitė, V., Lepaitė, D., Cibulskas, G., Bubnys, R. (2012). Savaiminis mokymasis darbo aplinkoje: bendrosios kompetencijos vystymosi kontekstualumas. Šiauliai: Šiaulių valstybinė kolegija.

Document Type

Publication order reference

Identifiers

ISBN
978-83-7977-246-9
ISSN
2451–2877

YADDA identifier

bwmeta1.element.desklight-577f64a7-ac9b-441c-8168-cde075704cd2
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.