PL EN


2002-2003 | 56 | 111-124
Article title

BADANIA CMENTARZYSKA KURHANOWEGO KOŁO WSI PAKALNIAI NA LITWIE. PRZYCZYNEK DO DYSKUSJI NAD DATOWANIEM POCZĄTKÓW KULTURY KURHANÓW WSCHODNIOLITEWSKICH

Title variants
EN
ARCHAEOLOGICAL INVESTIGATION OF A BARROW CEMETERY AT PAKALNIAI, LITHUANIA. CONTRIBUTION TO THE DISCUSSION ON THE DATING OF THE ORIGINS OF THE EAST-LITHUANIAN BARROW CULTURE
LT
ARCHEOLOGINIAI PAKALNIŲ PILKAPIŲ TYRINĖJIMAI, LIETUVA. PRETEKSTAS DISKUSIJAI DĖL ANKSTYVOSIOS RYTŲ LIETUVOS PILKAPIŲ KULTŪROS DATAVIMO
Languages of publication
PL
Abstracts
EN
Until the late 1990s archaeology of Buivyžai Heights in East Lithuania was little understood. Only in 1997 regular recording and excavation work was initiated under the programme of rescuing barrow burials undergoing destruction as a result of forestry and cultivation practices. All in all out of the total of 415 burials catalogued in the 1997–2002 period 33 barrows were investigated, connected with East-Lithuanian Barrow Culture. The most interesting results include input from rescue excavation carried out at Pakalniai, comm. Buivyžai, distr. Vilnius, site 1 (Fig. 1–3). Of 27 barrows which survive at Pakalniai, seven most seriously damaged were investigated. Ranging in diameter between 4.5 and 7 m, originally the mounds had been surrounded by stone circles, at present preserved in fragmentary form. The stones in the circles were placed singly, in pairs, or arranged in several rows. The sandy mounds rose to the height of 0.5–0.6 m. Next to stone circles the area around the barrows produced traces of one or more elongated pits, from which sand had been taken when the mounds were being built. Except for barrow 7, which contained two inhumation graves (Fig. 9), all the other graves discovered at Pakalniai produced the remains of cremation burials, cut into the barrow mound or the natural layer (Fig. 4, 6, 8). There is no question that grave 2 from barrow 7 is one of the more striking assemblages; it included a horseshoe fibula with email chaimplevé, 6 lock rings and a necklace of beads, bucket-shaped pendants, cylinders and spiral twists of wire (Fig. 10, 11). The brooch has a triangular-sectioned bow ornamented in the middle with two rows of stamp impressions. The extremities of the brooch arms are decorated with discs having circular cells filled with red enamel and, at the bow centre, a rectangular disc filled with yellow enamel. The necklace discovered in the same grave consisted of 35 elements: 23 glass and 2 amber beads, 4 bronze bucket-shaped pendants, 4 sheet bronze band cylinders and 3 bronze spirals. The assemblage may be dated to the close of the 2nd – beginning of the 3rd c., which corresponds to phases B2/C1–C1a. This makes it probably one of the earliest barrows investigated in East Lithuania. The remaining barrows from Pakalniai, with cremation burials are dated to the 5–6th c. or slightly later. It is to be hoped that insights gained at the barrow cemetery at Pakalniai will persuade Lithuanian researchers to re-examine their current dating of the earliest stages of formation of the East-Lithuanian Barrow Culture.
LT
Buivydžių aukštumos (Rytų Lietuvoje) archeologijos paminklai iki paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio buvo mažai žinomi. Tik 1997 m. čia pradėti nuoseklūs miško kvartalinių linijų bei ūkinės veiklos ardomų pilkapių tyrinėjimai. 1997–2002 m. laikotarpyje ištirti 33 iš 415 inventorizuotų Rytų Lietuvos kultūros pilkapių. Bene įdomiausių archeologinių duomenų pateikė 1998–1999 m. tyrinėta Pakalnių 1-oji pilkapių grupė (Buivydžių seniūn., Vilniaus r.) (Pav. 1–3). Joje – 27 pilkapiai, iš kurių 7 labiausiai ardomi ir buvo ištirti. Pilkapių skersmuo svyravo nuo 4,5 iki 7 m, sampilų aukštis siekė 0,5–0,6 m. Pilkapius juosė dalinai išlikę vieno – dviejų aukštų akmenų vainikai, vietomis sudėti keliom eilėm. Už vainikų aptikta po vieną – kelias pailgas duobes, iškastas pilant pilkapius. Pilkapyje 7 rasti du griautiniai (Pav. 9), likusiuose pilkapiuose – penki degintiniai kapai (Pav. 4, 6, 8). Pastarieji buvo įrengti žemiau pilkapio pagrindo arba sampile. Įdomiausių radinių aptikta pilkapio 7 griautiniame kape 2. Jame surasta pasaginė emaliuota segė, šeši žiediniai antsmilkiniai bei apvara iš karolių, kibirėlio formos pakabučių, cilindrėlių ir įvijų. Segės lankelis yra trikampio pjūvio, per vidurį ornamentuotas dviem eilėm trikampėlių spaudų (Pav. 10, 11). Segės galuose yra apskritimai, užpildyti raudona emale, o lankelio viduryje – stačiakampis, užpildytas gelsva emale. Apvarą sudarė 35 elementai: 22 stiklo ir 2 gintaro karoliai, 4 žalvariniai kibirėlio formos pakabučiai, 4 žalvariniai cilindrėliai ir 3 tokios pačios įvijos. Visas šio kapo radinių kompleksas santykinai datuojamas II a. pabaiga – III a. pradžia, B2/C1–C1a periodais. Radiokarboninė kaulų analizė pateikė datą 1770±55 bp (Ki-10387), kalibruotą (1ó) – 221–348 AD. Tai vienas ankstyviausių Rytų Lietuvoje tirtų pilkapių. Kiti Pakalnių pilkapiai, kuriuose rasta degintinių kapų, datuojami V–VI a. ir vėlesniu laikotarpiu. Pakalnių pilkapio 7 tyrimų rezultatai lietuvių tyrinėtojus verčia keisti įsitvirtinusią nuomonę apie ankstyvosios Rytų Lietuvos pilkapių kultūros chronologiją.
Year
Volume
56
Pages
111-124
Physical description
Contributors
References
  • Balke, B., Cmentarzysko z okresu rzymskiego w Brzeźcach, pow. Białobrzegi, st. 1, Wiadomości Archeologiczne XLI/1, 1976, s. 42–61.
  • Balke, B., Bender, W., Cmentarzysko kultury przeworskiej w Wąchocku woj. kieleckie. Studium krytyczne materiałów, Materiały Starożytne i Wczesnośredniowieczne VI, 1983, s. 121–190.
  • Beilke-Voigt, I., Frühgeschichtliche Miniaturobjekte mit Amulettcharakter zwischen Britischen Inseln und Schwarzem Meer, Universitätsforschungen zur Prähistorischen Archäologie 51, Bonn, 1998.
  • Bitner-Wróblewska, A., Zagadka grobu 81 z miejscowości Netta, pow. Augustów, Lietuvos Archeologija 21, Vilnius, 2001, s. 129–138.
  • Bliujus, A., Eitulionių pilkapynas, „Muziejai ir paminklai” 5, 1983, s. 31–40.
  • Butėnas, E., Sagtys iš Rytų Lietuvos pilkapių (tipai, paskirtis), Lietuvos archeologija 18, 1998, s. 37–56.
  • Cehak-Hołubowiczowa, H., Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródzkiego, Wilno, 1936.
  • Glemžienė, M., Radinių, rastų Pakalnių (Vilniaus r.) pilkapyje, kape Nr. 2, restauravimas, (w:) Muziejinių vertybių restauravimas ir saugojimas. Problemos ir sprendimai, Vilnius, 1998, s. 9–15.
  • Godłowski, K., The chronology of the Late Roman and Early Migration Periods in Central Europe, Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellońskiego CCXVII, Prace Archeologiczne 11, Kraków, 1970.
  • Hollack, E., Peiser, F., Gräberfeld von Moythienen, Königsberg, 1904.
  • Jabłońska, A., Zapinki podkowiaste z emalią w Europie północno-wschodniej w okresie wpływów rzymskich, „Acta Baltico-Slavica” XXI, 1992, s. 116–165.
  • Kaczyński, M., Materiały z cmentarzyska kurhanowego badanego w 1934 r. w miejscowości Mieżany, pow. Święciany, na Wileńszczyźnie (LSRR), Wiadomości Archeologiczne XXIX, 1963, s. 119–156.
  • Kaczyński, M., Południowa strefa osadnictwa bałtyjskiego na obszarze Jaćwieży w I tysiącleciu naszej ery, Rocznik Białostocki XIV, 1981, s. 169–199.
  • Kačkutė, R., Lietuvos moterų galvos dangos papuošalai I–IV amžiais, Baltų archeologija 4, 1995, s. 14–24.
  • Michelbertas, M., Prekybiniai ryšiai su Romos imperija, (w:) Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Vilnius, 1972, s. 5–125.
  • Michelbertas, M., Senasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1986.
  • Michelbertas, M., Centrinė Lietuva – romėniškojo laikotarpio emaliuotų dirbinių gamybos centras, (w:) Vidurio Lietuvos archeologija. Etnokultūriniai ryšiai, Vilnius, 1996, s. 18–26.
  • Michelbertas, M., Gintarų kapinynas, Archaeologia Lituana 3, Vilnius, 2002, s. 34–74.
  • Nowakowski, W., Kultura wielbarska a zachodniobałtyjski krąg kulturowy, (w:) J. Gurba, A. Kokowski (red.), Kultura wielbarska w młodszym okresie rzymskim, materiały z konferencji II, Lublin, 1989, s. 143–159.
  • Simniškytė, A., Eikotiškio kapinynas Rytų Lietuvos pilkapių kultūros kontekste, Istorija 37, 1998, s. 14–24.
  • Stuiver, M., Reimer, P. J., Extended 14C data base and revised Calib 3.0 14C age calibration program, Radiocarbon 35, 1993, s. 215–230.
  • Šimėnas, V., Smailieji kovos peiliai-durklai baltų kraštuose I m. e. tūkst. viduryje, (w:) Vidurio Lietuvos archeologija. Etnokultūriniai ryšiai, Vilnius, 1996, s. 27-71.
  • Šimėnas, V., Skersabalių pilkapyno 2-osios grupės tyrinėjimai 1997 metais, (w:) Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, s. 165–168.
  • Tautavičius, A., Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V-IX a.), Vilnius, 1996.
  • Tempelmann-Mączyńska, M., Die Perlen der römischen Kaiserzeit und der frühen Phase der Völkerwanderungszeit im mitteleuropäischen Barbaricum, Römisch-Germanische Forschungen 43, Mainz am Rhein, 1985.
  • Vaitkunskienė, L., Žvilių kapinynas, Lietuvos Archeologija 17, Vilnius, 1999, s. 5–247.
  • Valatka, V., Maudžiorų plokštinis kapinynas, Lietuvos Archeologija 3, Vilnius, 1984, s. 6–24.
  • Vaškevičiūtė, I., Šilininkų (Klaipėdos raj.) senkapis, Kraštotyra 12, 1981, s. 73–76.
  • Zabiela, G., Rėkučių pilkapis, Kultūros paminklai 2, 1995, s. 11–13.
  • Ziemlińska-Odojowa, W., Badania wykopaliskowe w 1959 r. na cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Żywa Woda, pow. Suwałki, Rocznik Białostocki I, 1961, s. 193––221.
  • Казакявичюс, В., Оружие балтских племен II–VIII веков на территории Литвы, Вильнюс, 1988.
  • Лухтанас, А., К вопросу об исчезновении культуры штрихованной керамики в бассейне Нерис (городища и селища в Кернаве), Archaeologia Lituana 2, Vilnius, 2001, s. 22–28.
Document Type
Publication order reference
Identifiers
YADDA identifier
bwmeta1.element.desklight-6b3309d4-6389-4967-9894-a469f98597a4
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.