Janusz Radziwiłł, czyli o odpowiedzialności polityka

• Authors: Henryk Wisner

Title variants

LT

Jonušas Radvila arba politiko atsakomybė

EN

Prince Janusz Radziwiłł – the responsibility of a politician

Abstracts

LT

1654 m. Maskva nutraukė taikos sutartį su Respublika ir pradėjo karą. Kitais metais tai padarė Švedija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, netekusi Lenkijos, su kuria nuo 1569 m. sudarė Abiejų Tautų Respubliką, paramos, buvo nepajėgi stoti prieš susijungusius Maskvą ir kazokus. Maža to, jų veiksmus lydėjo gyventojų naikinimas ir išvežimas į Maskvos valstybės gilumą. Idėjos sumanytoju galėjo būti Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius, tačiau pagrindinį vaidmenį derybose vaidino Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila (1612-1655). Pasekmė buvo ta, kad Lenkijoje jis laikomas išdaviku. Lietuvoje jis buvo paskelbtas didvyriu, kuris nutraukė kritikuojamą ryšį su Lenkija. Autoriaus manymu, kunigaikštis rinkosi ne tarp Lenkijos ir Švedijos, bet tarp Švedijos ir sunaikinimo. O klausimas, kurį reikėtų kelti, nėra tai, ar kunigaikščio elgesys reiškė išdavystę (beje, reikėtų patikslinti, kieno: Respublikos ir Lenkijos Karūnos, ar taip pat ir Lietuvos), bet, kaip šioje situacijoje turi elgtis žmogus, kuris jaučia atsakomybę už savo kraštą.

EN

In 1654, Moscow broke the peace treaty with the Kingdom of Poland and started military operations. Sweden followed suit in 1655. The Grand Duchy of Lithuania (which had been part of the Polish-Lithuanian Commonwealth since 1569), deprived of Polish aid, was unable to resist the combined forces of Moscow and the Cossacks. What’s more, the military operations were accompanied with the extermination and abduction of the population into the Muscovite state. In this situation, Lithuania decided to choose the lesser of two evils and subject itself to Sweden. The idea originated from the bishop of Vilnius, Jerzy Tyszkiewicz, but the major role in the negotiations was played by Janusz Radziwiłł (1612-1655), voivode of Vilnius and the Grand Hetman of Lithuania. As a result, he is considered a traitor in Poland. In Lithuania, he was proclaimed a hero who severed the much-criticized relationship with Poland. According to the author, the Prince did not make a choice between Poland and Sweden, but between Sweden and complete annihilation. The question to be asked is not whether the Prince’s decision was an act of betrayal (this also needs to be further specified: who did he betray? Poland? The Crown? Or also Lithuania?). One needs to ask: how should a person who feels responsible for their country have behaved when faced with such insurmountable odds?

Keywords

EN

Janusz Radziwiłł; Grand Duchy of Lithuania

• Publisher: Księgarnia Akademicka
• Journal: Krakowskie Pismo Kresowe
• Year: 2011
• Volume: 3
• Pages: 59-78

Contributors

author

Henryk Wisner