Language Contact Between Lithuanian and Polish in the Historical Anthroponymy of Kėdainiai Town of the Seventeenth and Eighteenth Centuries

• Authors: Alma Ragauskaitė

Title variants

PL

Litewsko-polskie kontakty językowe w historycznej antroponimii siedemnasto- i osiemnastowiecznych Kiejdan

Abstracts

PL

Niniejszy artykuł omawia litewskie tendencje antroponimiczne charakterystyczne dla mieszkańców Kiejdan w XVII i XVIII wieku, podkreślając charakterystyczne przypadki polonizacji oraz najistotniejsze czynniki, które wpłynęły na zapis antroponimów w księgach miejskich. Z siedemnasto- i osiemnastowiecznych zapisów (24 księgi miejskie z lat 1623–1799) wyekstrahowano 505 przypadków nazwisk mieszkańców Kiejdan. Dla porównania, w opracowaniu uwzględniono również przykłady z księgi chrztów z lat 1752–1799, prowadzonej przez kościół parafialny św. Jerzego w Kiejdanach. W omawianych zapisach źródłowych stosowano głównie antroponimy o modelu dwuczłonowym (użycie imienia i nazwiska lub imienia, które pełniło funkcję nazwiska), gdzie pierwszym elementem było imię chrzestne zapisywane po polsku lub po łacinie. W zapisach siedemnastowiecznych nazwiska polonizowano: odnotowano oczywiste przypadki zmian fonetycznych, niektóre nazwiska nie miały końcówek, niektóre litewskie przyrostki patronimiczne i deminutywne zastępowano przyrostkami słowiańskimi, słowiańskie przyrostki patronimiczne -ewicz, -owicz dodawano do nazwisk, które nie miały przyrostków. Mimo że slawizacja antroponimów była charakterystyczna dla Kiejdan w XVII wieku, nie była jednak szczególnie intensywna ze względu na uwarunkowania pozajęzykowe i historyczne. Kiejdany były ośrodkiem reformacji i litewskości, który posługiwał się językiem litewskim w życiu publicznym miasta. Ten element litewskości można również dostrzec w analizowanych źródłach historycznych. W księgach kiejdańskich z XVIII wieku antroponimy występują przeważnie w formach spolszczonych. W tym okresie dominowały słowiańskie przyrostki patronimiczne -ewicz, -owicz.

EN

This article presents Lithuanian naming trends specific to residents of Kėdainiai in the seventeenth and eighteenth centuries, underlining characteristic cases of Polonisation of their personal names and the most significant factors that affected the recording of anthroponyms in town books. Historical records from the seventeenth and eighteenth centuries (24 Kėdainiai register books from 1623–1799) were used to extract 505 cases of names of Kėdainiai residents. For comparison, the study also considers examples from the 1752–1799 register of christenings kept by St George’s Church of Kėdainiai Parish. The sources under consideration mostly relied on the binary nomination model (using a name and a surname or a personal name that performed the function of the latter), where the first component was a Christian name written in Polish or Latin. In seventeenth-century records, surnames were Polonised: obvious cases of phonetic alterations were noted, some surnames had no endings, some Lithuanian patronymic and diminutive suffixes were replaced with Slavic suffixes, and Slavic patronymic suffixes -evič, -ovič were added to names without suffixes. However, the Slavicisation of anthroponyms particular to Kėdainiai residents in the seventeenth century was not very intense due to extralinguistic and historical circumstances. In the Grand Duchy of Lithuania, the town of Kėdainiai was a Reformist centre of Lithuanianness, and the Lithuanian language was used in the public life of the town. This element of Lithuanianness can also be noticed in the analysed historical sources. Anthroponyms were mostly Polonised in Kėdainiai register books from the eighteenth century. Slavic patronymic suffixes -evič, -ovič were predominant in this period.

Keywords

PL

Kiejdany; XVII–XVIII wiek; mieszkańcy Kiejdan; nazwiska; polonizacja

EN

Kėdainiai; 17th–18th centuries; Kėdainiai residents; surnames; Polonisation

• Publisher: Polska Akademia Nauk. Instytut Slawistyki PAN
• Journal: Acta Baltico-Slavica
• Year: 2021
• Volume: 45

Dates

published

2021

Contributors

author

Alma Ragauskaitė

• Lietuvių kalbos institutas [Institute of the Lithuanian Language], Vilnius

• https://orcid.org/0000000159528027

References

• Būga, K. (1958). Apie lietuvių asmens vardus. In Z. Zinkevičius (Ed.), Rinktiniai raštai (Vol. 1, pp. 201–269). Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
• Falk, K. O. (1963). Ze studiów nad slawizacją litewskich nazw miejscowych i osobowych. Scando-Slavica, 9(1), 87–103. https://doi.org/10.1080/00806766308600385
• Falk, K. O. (1966). O metodach slawizacji litewskich nazw osobowych i miejscowych. O genezie i rozpowszechnieniu nazw na -ańce. Spräkliga Bidrag, 5(22), 1–16.
• Garliauskas, V. (1998). Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 1998(40), 123–204.
• Garliauskas, V. (2000). Lietuviškos asmenvardžių lytys XV amžiaus Lietuvos Metrikos dokumentuose. Baltistica, 35(2), 231–246. https://doi.org/10.15388/baltistica.35.2.574
• Garliauskas, V. (2004). XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
• Jablonskis, K. (1979). Istorija ir jos šaltiniai. Mokslas.
• Kuzavinis, K., & Savukynas, B. (1985). Lietuvių vardų kilmės žodynas [LVKŽ]. Mokslas.
• Lepszy, K. (1953). Instrukcja wydawnicza dla źródeł historycznych od XVI do połowy XIX wieku. Zakład Narodowy im. Ossolińskich – Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk.
• Lukšaitė, I. (1970). Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutas.
• Lukšaitė, I. (2001). Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. In I. Lukšaitė (Ed.), “Knyga nobažnystės krikščioniškos” (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas (pp. 4–28). Kėdainių krašto muziejus.
• Maciejauskienė, V. (1989). Kaip slavintos lietuvių pavardės? Kalbos kultūra, 56, 66–69.
• Maciejauskienė, V. (1991). Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Mokslas.
• Maciejauskienė, V., Razmukaitė, M., & Vanagas, A. (Eds.). (1985–1989). Lietuvių pavardžių žodynas [LPŽ] (Vols. 1–2). Mokslas.
• Ragauskaitė, A. (1999). XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 1999(41), 145–158.
• Ragauskaitė, A. (2000). XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 2000(43), 93–110.
• Ragauskaitė, A. (2003). XVI−XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rākstu krājums, 7, 82−92.
• Ragauskaitė, A. (2004). XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. In J. Švambarytė-Valužienė (Ed.), Istoriniai tekstai ir vietos kultūra (pp. 8–18). Lucilijus.
• Ragauskaitė, A. (2005). XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
• Ragauskaitė, A. (2006). Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. Baltu filoloģija, 15(1–2), 81−94.
• Ragauskaitė, A. (2008). Tendencies in the evolution of hereditary surnames of townspeople in Lithuania from the sixteenth to eighteenth centuries. Zunamen / Surnames, 3, 29–37.
• Ragauskaitė, A. (2014). Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Kauno istorijos metraštis, 14, 7–17.
• Ragauskaitė, A. (2015). Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Acta Linguistica Lithuanica, 2015(73), 55–81.
• Ragauskaitė, A. (2016). Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Acta Linguistica Lithuanica, 2016(75), 45–67.
• Ragauskaitė, A. (2017a). Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Baltu filoloģija, 25(2), 111–128.
• Ragauskaitė, A. (2017b). Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje. Acta Linguistica Lithuanica, 2017(76), 53–77.
• Ragauskaitė, A. (2018a). XVII a. kėdainiečių asmenvardžių darybos tendencijos. Baltu filoloģija, 27(1–2), 101–118. https://doi.org/10.22364/bf.27.04
• Ragauskaitė, A. (2018b). XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica, 2018(78), 53–75.
• Ragauskaitė, A. (2018c). The patterns of recording the names of German residents in Kėdainiai in the nineteenth century: Introductory remarks. Acta Baltico-Slavica, 42, 173–188. https://doi.org/10.11649/abs.2018.009
• Ragauskaitė, A. (2019). Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje. Acta Linguistica Lithuanica, 2019(80), 177–194. https://doi.org/10.35321/all80-08
• Safarewicz, J. (1950). Polskie imiona pochodzenia litewskiego. Język Polski, 30(3), 113–119.
• Sinkevičiūtė, D. (2016). Lietuvių dvikamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. Archivum Lithuanicum, 18, 221–254.
• Sinkevičiūtė, D., & Račickaja, V. (2014). Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. Archivum Lithuanicum, 16, 295–322.
• Šinkūnas, P. (1928). Kėdainių miesto istorija. “Spindulio” B-vės spaustuvė.
• Tworek, S. (1966). Z dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVIII w. Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska, 21(8), 193–202.
• Tworek, S. (1969). Materiały do dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII wieku. Odrodzenie i Reformacja w Polsce, 14, 213–215.
• Tyla, A. (1999). Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje. Lietuvos istorijos metraštis, 1999, 64–76.
• Tyla, A. (2002). Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai: Kėdainiai. Lietuvos istorijos instituto leidykla.
• Wolff, A. (1957). Projekt instrukcji wydawniczej dla pisanych źródeł historycznych do połowy XVI wieku. Studia Źródłoznawcze, 1, 155–181.
• Zinkevičius, Z. (1977). Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Mokslas.
• Zinkevičius, Z. (2008). Lietuvių asmenvardžiai. Lietuvių kalbos institutas.
• Žirgulis, R. (2002a). Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630–1750 m. In R. Navardauskas Palaima (Ed.), Lietuvos muziejų rinkiniai (Vol. 1, pp. 23–27). Kėdainių krašto muziejus.
• Žirgulis, R. (2002b). Three hundred years of multiculturalism in Kėdainiai. In G. Potašenko (Ed.), The peoples of the Grand Duchy of Lithuania (pp. 130–140). Aidai.

Identifiers

DOI

10.11649/abs.2529

Biblioteka Nauki

38453057