Pirmieji Vilniaus vyskupijos sinodai 1520–1563 m.

• Authors: Stephen C. Rowell

Abstracts

EN

The first synods of the diocese of Vilnius mentioned in surviving sources are connected with bishops John of the Lithuanian Dukes (1519–1536), Paulius Alšėniškis (1536–1555), and Valerijonas Protasevičius-Šuškovskis (1556–1579). A synod is a gathering of diocesan clergy in a central place, where the bishop, prelates, canons, and the whole diocesan clergy discuss current affairs concerning clerical discipline, the need to collect funds for the needs of Church and State, and matters of Church organisation. The miscreance of local clergy and lay folk, especially in matters concerning landed property are judged. On the other hand, a visitation involves the bishop sending out from the centre officials, connected with his archdeacon to assess the material and spiritual condition of parishes. Such means of diocesan administration are important expressions of ecclesiastical and social development. It is worthwhile examining the functioning of synods and their aims in Lithuania during the first half of the sixteenth century, including their ceremonies and organisation within the wider social context.

LT

Pirmieji išlikusiuose šaltiniuose minimi Vilniaus vyskupijos sinodai labiausiai siejami su vyskupais Jonu iš Lietuvos kunigaikščių (1519–1536), Pauliumi Alšėniškiu (1536–1555) ir Valerijonu Protasevičiumi-Šuškovskiu (1556–1579). Sinodas – vietinės dvasininkijos susirinkimas vyskupijos centre, kur vyskupas, prelatai, kanauninkai ir visi vyskupui pavaldūs dvasininkai svarsto einamuosius reikalus, susijusius, pvz., su dvasininkų drausme, būtinybe surinkti pinigų Bažnyčios arba valstybės reikmėms, Bažnyčios organizacijos klausimais. Taip pat svarstomi dvasininkų ir pasauliečių nusižengimai, neretai – bylos dėl nekilnojamojo turto. Iš kitos pusės, vizituodamas vyskupas iš centro išsiuntinėdavo savo atstovus, arkidiakoną arba jo išrinktus pavaduotojus aplankyti ir aprašyti vyskupijos parapijų būklę, t. y. jų turtą ir dokumentiką. Savaime tokios valdymo priemonės – svarbios Bažnyčios kultūros, administravimo raidos apraiškos. Straipsnyje aptariama, kaip XVI a. pirmoje pusėje vykdavo sinodai, koks buvo jų ceremonialas, jų tikslai; atkreipiamas dėmesys, kokie jų išlikę šaltiniai bei kokia jų platesnė įtaka Lietuvos dvasinės ir materialinės kultūros istorijai.

Keywords

LT

Vilniaus vyskupija; vyskupijos sinodai; Gniezno provincijos sinodai; dvasininkija

EN

Diocese of Vilnius; diocesan synods; Gniezno provincial synods; clergy

• Publisher: Lietuvos istorijos institutas
• Journal: Lietuvos istorijos metraštis
• Year: 2023
• Volume: 1
• Pages: 5-34

Dates

published

2023

Contributors

author

Stephen C. Rowell

• Lietuvos istorijos institutas

• https://orcid.org/0000000204066838

References

• Acta Capituli ecclesiae cathedralis Vilnensis saec. XVI–XVIII / Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai XVI–XVIII a. T. 1: 1502–1533. Par. D. Antanavičius, D. E. Staškevičienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
• Acta primae visitationis diocesis Vilnensis A.D. 1522 peractae = Vilniaus kapitulos Liber IIb atkūrimas. Sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S. C. Rowell, (Fontes minores historiae Lithuaniae, t. 8), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015.
• Acta Tomiciana, Tomus Tercius epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie, Per S. Gorski can. Cracovien. et Plocensem A.D. MDXIV–MDXV [Posnaniae: Typis A. Popliński, 1853].
• Formularz z Uppsali. Późnośredniowieczna księga formularzowa biskupstw pruskich. Komentarz i edycja R. Biskup. Toruń: TNT, 2016.
• Listy polskie XVI wieku ze zbiorów Władysława Pociechy, Witolda Taszyckiego, Adama Turasiewicza. Red. K. Rymut. T. 1: Listy z lat 1525–1548. Kraków: PAU, 1998.
• Pergamentų katalogas. Sud. R. Jasas, Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1980.
• SAWICKI, Jakub. Concilia Poloniae: Źródła i studia krytyczne. T. 2: Synody diecezji wileńskiej i ich statuty. Warszawa: Nakładem Towarzystwa Naukowego Warszawskiego, 1948.
• SAWICKI, Jakub. Concilia Poloniae. Źródła i studia krytyczne. T. 3: Synody diecezji łuckiej i ich statuty. Warszawa: Nakładem Towarzystwa Naukowego Warszawskiego z zasiłku Prezydium Rady Ministrów i wydziału nauki ministerstwa Oświaty, 1949.
• WISŁOCKI, Władysław. Andrzeja na Więcborku Zebrzydowskiego biskupa Włocławskiego i Karnkowskiego korespondencja z lat 1546–1553. In: Acta Historica res gestas Poloniae illustrantia 1. Kraków: w Drukarnii Władysława L. Anczycz i Spółki, 1878.
• ALIŠAUSKAS, Vytautas, JASZCZOŁT, Tomasz, JOVAIŠA, Liudas, PAKNYS, Mindaugas. Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. (Bažnyčios istorijos studijos, t. 2). Vilnius: Aidai, 2009.
• BONIECKI, Adam. Poczet rodów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV i XVI wieku. Warszawa: Druk J. Bergera, 1887.
• FIJAŁEK, Jan. Pierwszy synod diecezji wileńskiej w katedrze św. Stanisława 1520/21 r. Kwartalnik teologiczny wileński, r. 1, z. 2 (1923), s. 81–87.
• JOVAIŠA, Liudas. Tridento susirinkimas ir Lietuva. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16 (2000), p. 35–48.
• KRASZEWSKI, Józef Ignacy. Wilno od początków jego do roku 1750. T. I–III, na nowo poprawiony i przerobiony. Wilno: Nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego, 1840–1841.
• KURCZEWSKI, Jan. Kościół zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju. T. 1–3. Wilno: Nakład i druk J. Zawadzkiego, 1908–1912.
• KURCZEWSKI, Jan. Biskupstwo wileńskie od jego założenia aż do dni obecnych, zawierające dzieje i prace biskupów i duchowieństwa diecezji wileńskiej, oraz wykaz kościołów, klasztorów, szkół i zakładów dobroczynnych i społecznych. Wilno: Nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego, 1912.
• PAWLIKOWSKA-BUTTERWICK, Wioletta, JOVAIŠA, Liudas. Vilniaus ir žemaičių katedrų kapitulų Statutai. Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2015.
• Praxis exactissima dioecesanae synodi cum Theoria celebrandae in quatuor distributa partes, Auctore Bartholomeo Gavanto Mediolanensi. Romae: Apud Franciscum Caballum, MDCXXVIII.
• PRZYAŁGOWSKI, Wincenty. Żywoty biskupów wileńskich. T. 1. Petersburg: Nakład autora, Druk Jozafata Ohryzki, 1860.
• ROWELL, S. C. Jogailaičių dinasto Jono iš Lietuvos kunigaikščių sąsajos su Vilniaus katedra. In: Ženklai, simboliai, prasmės: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu. Sudarė R. Čapaitė, G. Zujienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, p. 123–146.
• ROWELL, S. C. Nisi litterarum apicibus... The bureaucratisation of the diocese of Vilnius and the growth of forged documents during the episcopacy of John of the Lithuanian Dukes (1519–1536). In: Surasti tiesą. Pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. R. Čapaitė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022, p. 211–235.
• SAWICKI, Jakub. Ze studiów nad zbiorem Karnkowskiego: nieznane uchwały z kongregacji piotrkowskiej z 7 listopada 1554 r. Przegląd Historyczny, t. 37 (1948), s. 227–242.
• ULANOWSKI, Bolesław. Materyjały do historyi ustawodawstwa synodalnego w Polsce w w. XVI (Archiwum komisyi prawniczej Akademii Umiejętności, t. 1, s. 325–555). Kraków: Nakładem Akademii Umiejętności, 1895.
• WOJTYSKA, Henryk Damian. PapiestwoPolska 1548–1563 Dyplomacja. Lublin: Towarzystwo Naukowe KUL, 1977.
• ZYGNER, Leszek. Późnośredniowieczne synody narzędziem reformy Kościoła. In: Ecclesia semper reformanda. Kryzysy i reformy średniowiecznego Kościoła. Red. Tomasz Gałuszka OP, Tomasz Graff, bp Grzegorz Ryś. Kraków: Societas vistulana, 2013, s. 423–441.
• ZYGNER, Leszek. Reforma prawa partykularnego metropolii Gnieźnieńskiej w XV i na początku XVI wieku oraz jej wpływ na ustawodawstwo diecezji Wileńskiej i Żmudzkiej. In: Kulturaekonomikavisuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. M. Ščavinskas. Klaipėda: KU BRIAI, 2015, p. 112–134.
• ZYGNER, Leszek. Życie synodalne metropolii Gnieźnieńskiej oraz diecezji pruskich i frankońskich końca XIV i pierwszej połowy XV wieku (Uwagi na marginesie najnowszych badań). Cz. 1, Saeculum Christianum, t. 28, z. 1 (2021), s. 14–37
• ZYGNER, Leszek. Życie synodalne metropolii Gnieźnieńskiej oraz diecezji pruskich i frankońskich końca XIV i pierwszej połowy XV wieku (Uwagi na marginesie najnowszych badań). Cz. 2: Saeculum Christianum, t. 28, z. 2 (2021), s. 32–49

Identifiers

DOI

10.33918/25386549-202301001

Biblioteka Nauki

55587387