Kelios pastabos apie Jono Jurgaičio Zaberezinskio karjerą

• Authors: Antoni Urmański

Abstracts

EN

The object of the article is the career of Jonas Jurgaitis Zaberezinskis (Jan Jurjewicz Zabrzeziński) (d. 2 February 1508). The analysis focuses on the following three issues: 1) relationship between the Zaberezinskis and the Manvydas (Monwid) families; 2) reasons behind J. Zaberezinskis’ holding the highest offices in the Grand Duchy of Lithuania; 3) and whether J. Zaberezinskis was the leader of the group of Lithuanians advocating for the union with Poland? When analysing the first of the abovelisted issues the author of the article points out the fact that data pertaining to the landownership, which in Władysław Semkowicz’s opinion indicated the relationship between the Voivode of Vilnius Manvydas and the ancestor of the Zaberezinskis’ family Rimvydas, have hitherto been insufficiently investigated. Despite the fact that the same place names are listed among the dominions of both families (Deksnionys, Kamenis, Volma), the documents indicate that all the said property was acquired by the Zaberezinskis’ family as the sovereign’s gift rather than by right of inheritance. Taking into consideration the fact that there are no available data on the relationship of the Zaberezinskis’ family from his father’s side with the most influential families in Lithuania and the fact that when J. Zaberezinskis’ father – Jurgis Rimvydaitis – died the former was still a little boy, the natural question arises – how J. Zaberezinskis managed to become one of the highest ranked officials and closest advisors of Aleksandras Jogailaitis (Alexander Jagiellon) in Lithuania? The author believes that the key factor which had significant effect on such exceptional career was the role of J. Zaberezinskis’ fatherinlaw Jonas Nasuta, whose wife was the daughter of Sudimantas Dargaitis. Upon marrying Ona Nasutaitė, J. Zaberezinskis not only acquired vast dominions, but also became related with a number of influential Lithuanian families, including the Radvila (Radziwiłł) and the Kęsgaila families. Another highly important factor was diplomatic relations with Moscow established in the spring of 1484 and reestablished in 1492–1495 which resulted in Aleksandras Jogailaitis marriage to Helena – the daughter of the Duke of Moscow. These successful efforts in particular are believed to be for the most part accountable for the establishment of friendly relations between J. Zaberezinskis and Aleksandras Jogailaitis. In the author’s opinion, the personal contact with the Grand Duke of Lithuania helps understand not only the reasons behind J. Zaberezinskis ascending to the office of the Voivode of Trakai and marshal but also the whole course of his conflict with Duke Mykolas Glinskis (Michael Glinsky). Despite the fact that J. Zaberezinskis together with the Bishop of Vilnius Vajtiekus Taboras (Wojciech Tabor) (who was on J. Zaberezinskis’ side in the posterior conflict between M. Glinskis and Aleksandras Jogailaitis) were in charge of the Lithuanian side in the negotiations with regard to the union (among their achievements was the signing of relevant documents in Mielnik in October of 1501), and the fact that, as the chronicle of Lithuania (Bychowiec Chronicle) has it, Polish noblemen addressed the King Aleksandras Jogailaitis interceding for Lithuanian noblemen (which is an evidence of the utilization of personal contacts when tackling internal disagreements), the author believes that J. Zaberezinskis and Bishop Taboras are misperceived as the supporters of the union. All the more so as neither the better informed chroniclers (chronicles of those times were drawn up in the environments of the Chancellor of the Crown Jonas Laskis (Jan Łaski) and the Chancellor of Lithuania Albertas Goštautas (Olbracht Gasztołd) who had different standpoints) nor the Emperor’s minister Zigmuntas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) (who had the opportunity to get acquainted with both – M. Glinskis’ supporters and opponents) or any other sources offer any information on the topic. And Lithuanians did not revisit the project of the union even when the opponents of the allegedly prounion group lost their influence, retreated or were removed.

• Publisher: Lietuvos istorijos institutas
• Journal: Lietuvos istorijos metraštis
• Year: 2014
• Issue: 2
• Pages: 35-60

Dates

published

2014

Contributors

author

Antoni Urmański

• Vytauto Didžiojo universitetas

• https://orcid.org/0000000219043401

References

• ALIŠAUSKAS, V.; JASZCZOŁT, T.; JOVAIŠA, L; PAKNYS, M. Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a., Vilnius: Aidai, 2009.
• ASADAUSKIENĖ, N. N. Kiškų giminė LDK XV–XVI a. Genealoginis tyrimas, Vilnius: Vaga, 2003.
• AURELL, M. The Western Nobility in the Late Middle Ages: A Survey of the Historiography and Some Prospects for New Research, in Nobles and Nobility in Medieval Europe. Concepts, Origins, Transformations, edited by Anne J. Duggan, Woodbrige: The Boydell Press, 2002 (2000), p. 263–273.
• BANIONIS, E. LDK Pasiuntinybių tarnyba XV–XVI a., Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998.
• BIAŁOWIEJSKA, W. Stosunki Litwy z Moskwą w pierwszej połowie panowania Aleksandra Jagiellończyka (1492–1499), in Ateneum Wileńskie, t. 7, z. 1–2, s. 59–110; z. 3–4, s. 726–785, Wilno, 1930.
• BYČKOVA, M. Didžioji kunigaikštytė Elena Maskvoje ir Vilniuje, in Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007, p. 93–98.
• BOSTEL, F. Zakaz Miechowity (Odbitka z „Przewodnika Naukowego i Literackiego“ z r. 1884.), Lwów: Drukarnia Wł. Łozińskiego, 1884.
• FINKEL, L. Elekcya Zygmunta I. Sprawy dynastyi jagiellońskiej i unii polsko-litewskiej, Kraków: Akademia Umiejętności, 1910.
• HALECKI, O. Dzieje unii jagiellońskiej, t. 1–2, Kraków: Akademia Umiejętności, 1919–1920.
• JASAS, R. Bychovco kronika ir jos kilmė, in Lietuvos metraštis. Bychovco kronika, Vilnius: Vaga, 1971, p. 8–38.
• JASZCZOŁT, T. Jan Nasuta z Międzyrzecza (zm. po 29 XI 1484), in Słownik biograficzny białostocko–łomżyńsko–suwalski, z. 3, Białystok: Prymat, 2005, s. 111–113.
• JURGINYTĖ, K. Iljiničiai ir jų žemėvalda XV–XVI a. Magistrinis darbas, Vilniaus universitetas, 1999.
• KIAUPIENĖ, J. „Mes, Lietuva“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a., Vilnius: Kronta, 2003.
• KOLANKOWSKI, L. Dzieje Wielkiego Księstwa Litewskiego za Jagiellonów, t. I: 1377– 1499, Warszawa, 1930.
• KRASAUSKAS, R. Taboras Albertas Vaitiekus, in Lietuvių enciklopedija, t. 30, Boston, 1964, p. 267–268.
• KUOLYS, D. Res Lituana. Kunigaikštystės bendrija. Pirmoji knyga: Respublikos steigimas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.
• KUŹMIŃSKA, M. Olbracht Marcinowicz Gasztołd, in Ateneum Wileńskie, t. 4, z. 13, s. 349– 391; t. 5, z. 14, s. 120–175, Wilno, 1927–1928.
• Lietuvos istorija, t. 4: KIAUPIENĖ, J.; PETRAUSKAS R., Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m., Vilnius: Baltos lankos, 2009.
• NARBUTT, T. Dzieje starożytne narodu litewskiego, t. 9, Wilno: Nakładem i drukiem Antoniego Marcinowskiego, 1841.
• NEUMAN, M.; PIETKIEWICZ, K. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio itinerariumas (1492 m. birželis – 1506 m. rugpjūtis), in Lietuvos istorijos metraštis 1995, 1996, p. 154–240.
• NIESIECKI, K. Herbarz polski, t. 10, Lipsk: Jan Nepomucen Bobrowicz, 1845.
• OCHMAŃSKI, J. Moniwid i jego ród, in Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia historica, t. 9, 2003, s. 13–74.
• PAPROCKI, B. Herby rycerstwa polskiego, Kraków: Kazimierz Józef Turowski, 1858.
• PAPÉE, F. Aleksander Jagiellończyk, Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 1949.
• PELTZ, W. Ród Giedygołda i jego majętności. Z dziejów tworzenia się wielkiej własności ziemskiej w Wielkim Księstwie Litewskim w XV wieku, in Zeszyty naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Historia, z. 11, 1971, s. 23–44.
• PETRAUSKAS, R. Atrandant protėvius: genealoginio mąstymo prielaidos ir užuomazgos Lietuvoje XIV–XVI a. viduryje, in Ministri Historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 45–63.
• PETRAUSKAS, R. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a. Sudėtis – struktūra – valdžia, Vilnius: Aidai, 2003.
• PIETKIEWICZ, K. Wielkie Księstwo Litewskie pod rządami Aleksandra Jagiellończyka, Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 1995.
• PLESZCZYŃSKI, A. Opis historyczno-statystyczny parafii międzyrzeckiej, Warszawa: Polskie Towarzystwo Krajoznawcze, 1911.
• QUELLER, D. E. Medieval Diplomacy, in Diplomacy. Volume II. History of Diplomacy, edited by Ch. Jönsson and R. Langhorne, London, Thousand Oaks, New Dehli, 2005 (New York, 1984), p. 193–213.
• RIMŠA, E. Horodlės aktai ir Lietuvos kilmingųjų heraldika, in 1413 m. Horodlės aktai (dokumentai ir tyrinėjimai) / Akty Horodelskie z 1413 roku (dokumenty i studia), sudarė / pod redakcją: J. Kiaupienė, L. Korczak, Vilnius / Kraków: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 173–210. ROWELL, S. C. Nolite confidere in principibus: Mikhail Glinsky, Sigismund the Old and the Council of Lords, in Faworyci i opozycjoniści: król a elity polityczne w Rzeczpospolitej XV–XVII wieku, red. M. Markiewicz, R. Skowron, Kraków: Zamek Królewski na Wawelu, 2006, s. 77–100. SAVIŠČEVAS, E. Suvaldyti chaosą: bandymas naujai tirti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero suteikčių knygą, in Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, 2008, p. 115–173.
• SEMKOWICZ, W. O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtą polską w Horodle w roku 1413, in Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia historica, t. 3, 1989 (1913–1929), s. 7–139.
• SIRUTAVIČIUS, M. Diplomatinės veiklos normos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės santykių praktikoje (XV–XVI a. sandūroje), in Lietuvos istorijos metraštis, 2002/2, 2004, p. 5–26.
• SIRUTAVIČIUS, M. LDK Ponų taryba ir Maskvos bajorai: formalieji paralelinės diplomatijos aspektai 1492–1569 m., in Lietuvos istorijos metraštis, 2010/2, 2011, p. 5–28.
• SZULC, D. Geneza i początek konfliktu Michała Glińskiego z Janem Zabrzezińskim w roku 1503. Z dziejów przeobrażeń elity władzy na Litwie w początku XVI wieku, in Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 44–65.
• SZULC, D. Z problematyki konfliktu Glińskich z Zabrzezińskimi w latach 1504–1506. Spór o dzierżawę starostwa w Lidzie i jego odbicie na sejmach litewskich w Brześciu i Grodnie oraz sejmie koronnym w Radomiu, in Koło Historii. Materiały Koła Naukowego Historyków Studentów Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, nr 9, 2005, s. 155–179.
• TĘGOWSKI, J. Ślub tajemny Jana Janowica Zabrzezińskiego. Garść uwag o powiązaniach rodzinnych elity możnowładczej na Litwie w XV i początkach XVI wieku, in Średniowiecze polskie i powszechne, t. 2, Katowice: Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2002, s. 246–257.
• TRIMONIENĖ, R. R. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vidurio Europa XV–XVI a. sandūroje, Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996.
• WAWRZYŃCZYK, A. Rozwój wielkiej własności na Podlasiu w XV i XVI wieku, Wrocław: Wrocławskie Towarzystwo Naukowe, 1951.
• WOLFF, J. Ród Gedimina. Dodatki i poprawki do dzieł Hr. K. Stadnickiego “Synowie Gedymina”, “Olgierd i Kiejstut” i “Bracia Władysława Jagiełły”, Kraków: Drukarnia Wł. L. Anczyca i spółki, 1886.
• КРОМ, M. M. Меж Русью и Литвой: Пограничные земли в системе русско-литовских отношений конца ХV – первой трети ХVI в., Москва: Квадрига, 2010 (1995).
• ЛЮБАВСКИЙ, М. К. Литовско-русский сейм, Москва: Университетская типография, 1900.

Identifiers

Biblioteka Nauki

57646983