Search results

1

Socialiniai aspektai Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijos romos katalikų dvasininko tarnystėje ir gyvensenoje (XIX amžiaus antroji pusė)

100%

Žaltauskaitė V.

Lietuvos istorijos metraštis

|

2017

|

issue 1

77-118

LT

Straipsnyje analizuojama, kaip Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijų parapijos dvasininkų tarnystę ir gyvenseną veikė socialinė (ir politinė, kultūrinė) realybė, kaip socialinės kultūrinės normos, valdžios politikos lūkesčiai įsiterpė į dvasininkų gyvenseną ir savivoką, kaip tai atsispindėjo santykiuose dvasininkų luomo viduje bei santykiuose su tikinčiųjų bendruomene.

2

Rusų nacionalistai prieš Kauno gubernatorių: kitataučIų švietimo draugijos kaip pavojus imperijai 1907–1910 m.

63%

Staliūnas D.

Lietuvos istorijos metraštis

|

2023

|

issue 2

55-80

EN

The article explains why, in 1909, there appeared instigations in Russian public discourse calling for closure of the Lithuanian Catholic educational society ‘Saulė’ (The Sun), and at the same time criticism was directed at the governor of Kaunas, who supposedly was the patron of this association. This action of Russian nationalist is interpreted as a reflection of the empire-wide struggle against non-Russian public organisations. It was Russian public figures and civil servants promoting a nationalistic nationality policy who wanted to close the ‘Saulė’.

LT

Šiame straipsnyje paaiškinama, kodėl 1909 m. rusiškame viešajame diskurse atsirado raginimų uždaryti lietuvių katalikų švietimo draugiją „Saulė“, o kartu kritikuotas ir šią draugiją esą globojantis Kauno gubernatorius. Ši rusų nacionalistų akcija aiškinama kaip visos imperijos mastu prasidėjusios kovos su nerusiškomis visuomeninėmis organizacijomis atspindys. „Saulę“ norėjo uždaryti nacionalistinę tautinę politiką propagavę rusų visuomenės veikėjai ir valstybės tarnautojai.

3

Romos katalikų dvasininkų tarnybos prasižengimų samprata ir praktika Šiaurės vakarų krašte (po 1863–1864 m. Sukilimo – iki XX a. Pradžios)

63%

Žaltauskaitė V.

Lietuvos istorijos metraštis

|

2021

|

issue 1

59-82

EN

This article analyses the concept of the official misconduct of the Roman Catholic clergy in the sphere of the civil authorities in the so-called Northwest region (which comprised the dioceses of Vilnius and Samogitia [Telšiai]) in the decades from the Uprising uf 1863–1864 to the beginning of the 20th century. It also dwells on the legal situation of Catholic clergymen, and the practice of their punishment that developed after the January Uprising. A more detailed inquiry into the ways clergymen were punished for their official misconduct is aimed at disclosing not only the attitude of the civil government towards the clergy, but also the social standing of the clergymen in the society of those times, and the attitude towards their duties.

LT

Straipsnyje analizuojama, kokia Romos katalikų dvasininkų tarnybos prasižengimų samprata funkcionavo pasaulietinės valdžios sferoje vadinamajame Šiaurės vakarų krašte (jam priklausiusiose Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijose) dešimtmečiais po 1863–1864 m. sukilimo ir iki XX a. pradžios. Nagrinėjama katalikų dvasininkų luomo teisinė situacija ir bausmė dvasininkams skyrimo praktika, besiformavusi po 1863–1864 m. sukilimo. Detaliau aptariant bausmes dvasininkams už tarnybos prasižengimus siekiama parodyti ne tik pasaulietinės valdžios požiūrį į dvasininkų luomą, bet ir dvasininkų socialinę laikyseną anuometinėje visuomenėje, požiūrį į savo luomo pareigas.

4

Kauno gubernatorius Piotras Veriovkinas ir lietuvių švietimo draugija „Saulė“

51%

Staliūnas D.

Lietuvos istorijos metraštis

|

2024

|

issue 1

81-101

EN

The article aims to explains why, among all the non-dominant ethnic groups, the imperial authorities in the so-called Western region allowed the existence of only the Lithuanian educational society ‘Saulė’ [The Sun]. The argument is made that this was due to the recognition of Kaunas governorate as a Lithuanian ‘national territory’ on the Russian mental map, the lack of assimilation potential (from the point of view of the officials), the admission that the Lithuanians were ethnically-culturally detached from the ethnic Russians, as well as the efforts of the governor of Kaunas, Piotr Verevkin, to prevent the closure of this society. Part of the article is devoted to a discussion of Verevkin’s motives.

LT

Straipsnyje aiškinamasi, kodėl imperinė valdžia vadinamajame Vakarų krašte iš visų nedominuojančių etninių grupių leido veikti tik lietuvių švietimo draugijai „Saulė“. Teigiama, kad tai nulėmė Kauno gubernijos kaip lietuvių tautinės teritorijos pripažinimas rusiškame mentaliniame žemėlapyje, (valdininkų požiūriu) asimiliacinio potencialo nebuvimas ir lietuvių etnokultūrinio atskirumo nuo didrusių pripažinimas, taip pat Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino pastangos apsaugoti šią draugiją nuo uždarymo. Dalis straipsnio skiriama P. Veriovkino motyvacijos aptarimui.

Refine search results

4 Lietuvos istorijos metraštis

2 Staliūnas D.

2 Žaltauskaitė V.

1 2024

1 2023

1 2021

1 2017

Socialiniai aspektai Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijos romos katalikų dvasininko tarnystėje ir gyvensenoje (XIX amžiaus antroji pusė)

Rusų nacionalistai prieš Kauno gubernatorių: kitataučIų švietimo draugijos kaip pavojus imperijai 1907–1910 m.

Romos katalikų dvasininkų tarnybos prasižengimų samprata ir praktika Šiaurės vakarų krašte (po 1863–1864 m. Sukilimo – iki XX a. Pradžios)

Kauno gubernatorius Piotras Veriovkinas ir lietuvių švietimo draugija „Saulė“