Search results

1

Is Policy of Memory Possible and How?

100%

Kowalska W.

Limes. Cultural Regionalistics

|

2008

|

vol. 1

|

issue 1

15-21

EN

The purpose of this paper is to discuss the concept and possibility of the democratic policy of collective memory in national and trans-national, or European, contexts. The presupposition of the paper is that memory, while largely unintentional, is also intentional and even partially constructed and, as such, always subjected to influences, even manipulations, i.e. to different policies. Memory is no doubt a "political question" and every policy deals with it, trying to shape social memory according to some political and ideological objectives. In particular, communism implied a very strong policy of memory aiming at destroying many sorts and layers of memory in favour of another. After the fall of communism there have also been many attempts at reshaping collective memory. These recent attempts have been certainly much more democratic than the communist manipulations but far from being based on the democratic principle of equality of different perspectives and discussion. The attempt was rather, namely in Poland, to replace, once again, one kind of "official" memory by another. The really democratic policy of collective memory should imply, on the contrary, a free confrontation of different and sometimes opposing memories in the open public sphere where no "symbolic violence" has place and where all participants not only treat each other as equals but are also ready to modify the meaning of their particular memory and look for mutual comprehension, if not for agreement. The question is whether such democratic policy can ever be more than a moral postulation.

LT

Aptariamas demokratinės politikos ir kolektyvinės atminties santykis bei jo galimybės sąlygos nacionaliniame ir transnacionaliniame (europiniame) kontekste. Teigiama, kad nesąmoninga atmintis neišvengiamai priklausoma nuo tam tikrų įtakų ir net manipuliacijų, t. y. nuo skirtingų politinių pažiūrų. Atmintis neabejotinai esanti tam tikras "politinis klausimas", į kurį skirtingų politinių pažiūrų atstovai bando skirtingai atsakyti, bandydami socialinę atmintį apibrėžti, vedini savųjų politinių ir ideologinių tikslų. Komunizmo išpažinėjai siekė sunaikinti kolektyvinę atmintį, siekdami įvairios politinės naudos. Žlugus komunizmui buvo stengiamasi iš esmės atgaivinti kolektyvinės atminties fenomeną. Šiandienės pastangos tai padaryti esančios kur kas demokratiškesnės negu komunistų vykdytos manipuliacijos, tačiau vargu ar pagrįstos skirtingų politinių pažiūrų lygiavertiškumo ir demokratijos principais. Demokratinė politika turėtų užtikrinti laisvą skirtingų, o kartais net ir prieštaraujančių tarpusavyje atminties rūšių koegzistavimą viešosiose srityse, kuriose nebūtų jokių "simbolinės prievartos" apraiškų, o visi visuomenės nariai turėtų lygias pilietines teises siekdami abipusio supratimo ir tarpusavio sutarimo. Pasak autorės, net šiandien tenka kelti klausimą - ar demokratinė politika gali pretenduoti į aukštesnį nei moralinio postulato statusą?

2

The Cultural-Historical Memory of the Grand Duchy of Lithuania as an Expression of National Identity and as a Cultural Capital Facilitating Integration into the European Union

100%

Andrijauskas A.

Limes. Cultural Regionalistics

|

2008

|

vol. 1

|

issue 2

160-171

EN

The object of the article is the duality of the cultural-historical memory of the Grand Duchy of Lithuania between the worlds of the Latin West and the Byzantine Slavic East, strongly affected the historical memory and mentality of the Lithuanian nation and shaped many of the forms of cultural and national self-identification, forms which are historically changing and characteristic for a border culture. After concisely discussing various aspects of the cultural history of the GDL, that have strongly affected Lithuanian historical memory, it is possible to state that homogeneity was alien for Lithuanian culture, which had insinuated itself between the Latin West and the Byzantine East and which, from the first century of the appearance of the state, was distinguished by a heterogeneous cultural orientation with diverse directions.

LT

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinė istorinė atmintis kaip ypač svarbus veiksnys, veikiantis lietuvių mentalitetą ir tautinio tapatumo sampratą, integruojantis į Europos Sąjungą. Straipsnio autorius parodo, kad įvairių geopolitinių galios centrų poveikis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumui paliko pėdsakus lietuvių tautos mentaliteto formavimuisi istorinėje atmintyje. Ne visada aiškiai fiksuojama ankstesnė lotyniškosios Vakarų ir stačiatikiškosios Rusios civilizacijų nesantaikos linija, Lietuvos valdovams priėmus krikščionybę, persikėlė į jos teritoriją, kuri reiškėsi kaip latentine forma gyvuojantis šalies politinį gyvenimą ir gyventojų mentalitetą, jų kultūrines orientacijas destabilizuojantis veiksnys. Šis skilimas per visą LDK gyvavimo laiką taip ir nebuvo įveiktas ir išliko lietuvių mentalitete, veikdamas net dabartines jų kultūrines orientacijas.

3

I. Historical and Cultural Memory in the Evolving National and European Identity: Existential Identity and Memory of a Nation

100%

Kačerauskas T.

Limes. Cultural Regionalistics

|

2008

|

vol. 1

|

issue 1

5-14

EN

The author affirms that the phenomena of history are always interpreted in the perspective of our future objectives. So, it is stated that the interpretation of nation's history is the recollection of our future. Projection of the future grants us both creative dynamism (picturesqueness), and possibility of death (existential departure). According to another thesis, creating and existence form two planes of human reality, which create a living environment interacting between each other. The author affirms that this environment is the background of becoming of both individual and the nation, and it changes together with the phenomena emerging in it. According to the third thesis, existential participant's space and time of existential participant - individual or nation - interact as his spiritual environment's components of his becoming. The author follows individual's and nation's analogy, which means rather interaction when creating a living environment than similarity. Additionally, analogy includes aesthetic (sensual) aspect, which appears when talking about existential creativity. So, it is stated, that openness and incompleteness of existence is being supposed by the representation of our bodily (sensual) ending, in other words, by aesthetic tragedy. According to the author, the small individual circle and the big one of a nation are coupled by aesthetic tragedy. According to the fourth thesis, the being of a nation becomes meaningful when a nation becomes a hero in the face of its death. The conceptions of M. Heidegger (being towards death), M. Bachtin (hero, polyphonic interaction), E. Husserl (spiritual environment, phenomenon), Aristotle (dynamism, formation) and Plato (analogy, participation) are used in the research.

LT

Straipsnio autoriaus teigimu, istorijos reiškiniai visada interpretuojami mūsų ateities siekių perspektyvoje, todėl tautos istorijos interpretacija čia suprantama kaip mūsų ateities prisiminimas. Ateities projekcija suteikia tiek kūrybinio judrumo (vaizdumo), tiek mirties (egzistencinio išėjimo) galimybę. Kita tezė: kūryba ir egzistencija sudaro dvi žmogiškos tikrovės plotmes, kurios sąveikaudamos kuria gyvenamąją aplinką. Ši aplinka esanti tiek individo, tiek tautos tapatėjimo fonas, besikeičiantis drauge su jame kylančiais fenomenais. Trečioji tezė: egzistencijos dalyvio - individo ar tautos - erdvė ir laikas sąveikauja kaip jo tapatėjimo dvasinės aplinkos sandai. Vadovaujamasi tautos ir individo analogija, kuri reiškia ne tiek panašumą, kiek sąveiką kuriant gyvenamąją aplinką. Be to, ši analogija apima estetinį (juslinį) aspektą, kuris randasi aptariant egzistencinę kūrybą. Todėl teigiama, kad egzistencijos neišbaigtumą ir atvirumą užtikrina mūsų kūniškos (juslinės) baigties vaizdinys, kitaip tariant, estetinis tragizmas. Individo mažojo ir tautos didžiojo egzistencinių ratų sankiba yra maitinama estetinio tragizmo. Ketvirtoji tezė: tautos būtis įprasminama, jai tapus heroje savo mirties akivaizdoje. Tyrinėjant egzistencinio tapatumo problemą, pasitelkiamos M. Heideggerio (būtis myriop), M. Bachtino (herojus, polifoninė sąveika), E. Husserlio (dvasinė aplinka, fenomenas), Aristotelio (judrumas, formavimas) ir Platono (analogija, dalyvavimas) koncepcijos.

4

Naujausi paminklų pavidalai Vilniaus miesto centrinės dalies aikštėse

88%

Novickas A.

Town Planning and Architecture

|

2009

|

vol. 33

|

issue 3

145-157

LT

Analizuojamos pastarųjų 15 metų laikotarpio paminklų realizacijos ir konkursiniai projektai, skirti Gedimino prospekto aplinkoje Vilniuje esančioms aikštėms. Tyrimu siekiama atskleisti naujausių istorinės atminties įprasminimo kompozicijų charakteringiausius meninės kalbos bruožus, jų įtaką šiuolaikinių visuomeninių erdvių formai ir turiniui, taip pat išryškinti sociokultūrinės aplinkos Lietuvoje poveikį paminklinei raiškai. Straipsnis pradedamas nuo trumpos paminklų Gedimino aplinkos aikštėse statymo istorinės apžvalgos, kontekstualizuojančios dabartinius Arkikatedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikščių memorialinius sprendinius ir jų projektus. Didžiojo kunigaikščio Gedimino, daktaro V. Kudirkos paminklai, Lukiškių aikštės sutvarkymo bei simbolio "Laisvė" konkurso ir Sausio 13-osios memorialo projektiniai pasiūlymai nagrinėjami dėmesį kreipiant į jų sąveikos su architektūrine ir urbanistine aplinka, vaizdinių, medžiagų bei technologijų semantinį aspektą. Remiantis atlikta analize daroma išvada, kad šiandieninė paminklinė raiška daugiausiai grindžiama konservatyviomis ideologinėmis nuostatomis, plėtojama remiantis įprastais galios ženklinimo sprendiniais ir vaizdiniais, tačiau tarp konkursinių projektų gausėja tokių, kuriuose įžvelgiamos paminklo sampratos ribų plėtimosi ir inovatyvaus požiūrio į visuomeninių erdvių kūrimą tendencijos.

EN

The paper deals with the recent projects of monuments and their realization for the squares of the central part of Vilnius. The aim of the analysis is to reveal essential features of recent memorial designs and their influence on the form and content of specific public spaces. The analysis of recent designs for Arkikatedra, V. Kudirka and Lukiškės Squares is contextualized with the help of a brief review of historic monuments of Vilnius. Particular attention is paid to the semantic aspect of architectural monument composition, imagery, technologies and materials. A conclusion is drawn that recent memorial designs for public squares are based on conservative ideology, and its development is mostly limited to traditional means of expression and usage of power symbols. Nevertheless, there are indications of a growing number of design proposals that are directed toward attempts to broaden the concept of monumental art and to bring out innovative tendencies.

Refine search results

3 Limes. Cultural Regionalistics

1 Town Planning and Architecture

1 Andrijauskas A.

1 Kačerauskas T.

1 Kowalska W.

1 Novickas A.

1 2009

3 2008

Is Policy of Memory Possible and How?

The Cultural-Historical Memory of the Grand Duchy of Lithuania as an Expression of National Identity and as a Cultural Capital Facilitating Integration into the European Union

I. Historical and Cultural Memory in the Evolving National and European Identity: Existential Identity and Memory of a Nation

Naujausi paminklų pavidalai Vilniaus miesto centrinės dalies aikštėse