Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

Results found: 9

first rewind previous Page / 1 next fast forward last

Search results

Search:
in the keywords:  globalizacija
help Sort By:

help Limit search:
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
1
Content available remote

Globalizacijos įtaka Miestams IR Jos optimizavimo Urbanistinės Galimybės Kauno Centre

100%
Kamičaitytė-Virbašienė J., Gražulevičiūtė-Vileniškė I.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 2
113-124
LT
Ryškiausia visuomenių vystymosi tendencija tapusi globalizacija akivaizdžiai veikia miestų vaizdą ir visuomenes. Globalizuojančių veiksnių paskatinti miestų pokyčiai dažniausiai susiję su gyvenamosios aplinkos vienodėjimu, erdvių fragmentacija ir komercializacija. Miestų visuomenėse pastebimi tradicinių teritorinių bendruomenių nykimo, suburbanizacijos, gentrifikacijos ir išsisluoksniavimo procesai, turintys įtakos ne tik gyvenimo kokybei miestuose, bet ir jų vaizdui. Šie miestų ir visuomenių pokyčiai ryškiausiai pasireiškia per šimtmečius susiformavusiose istorinėse miestų dalyse. Siekiant darnaus miestų vystymosi, svarbu analizuoti globalizuojančių veiksnių įtaką miestams ir jų istorinėms dalims, ieškoti galimybių pasinaudoti šių veiksnių teikiama socialine-ekonomine nauda ir išvengti neigiamo jų poveikio miestų savitumui ir visuomenėms. Analizuojama globalizuojančių veiksnių įtaka miestams, jų istorinėms dalims ir visuomenėms, pateikiamos galimos globalizacijos įtakos optimizavimo istorinėje aplinkoje urbanistinės priemonės Kauno istorinio centro pavyzdžiu.
EN
Globalization, prevailing trend of development of contemporary societies, inevitably influences visual and social aspects of cities. Changes of cities influenced by globalization are usually associated with increasing uniformity of residential environment, decline of public spaces, fragmentation and commercialization of urban environment. Decline of traditional territorial communities, suburbanization, gentrification, and stratification are also observed in urban societies. These processes not only influence quality of life in urban territories, but also their visual characteristics. Changes of urban environment and societies influenced by globalizing processes strongly affect city's historic environment. Striving towards sustainable development of cities it is necessary to analyze the impacts of globalization on urban environment, historic centers and districts and to search for possibilities to use its social and economic benefits and to avoid its negative influence on city's identity and society. The influence of globalizing processes on cities, their historic environment and societies is discussed in the paper and the proposed model for optimization of the influence of globalization on historic environment with urban design means is presented. The proposed model is applied to Kaunas historic center.
2

The Impact of the Global Financial Crisis on World Trade/ Uticaj Globalne Finansijske Krize Na Svetsku Trgovinu

84%
Čerović S. Č., Pepić M., Petrović P., Čerović S. Č.
Economic Themes
|
2015
|
vol. 52
|
issue 1
13-32
EN
Modern economic and financial crisis has caused a significant reduction in trade flows, for the first time since the Second World War, so it is often referred to as the trade crisis. Despite many benefits and disadvantages of liberalization as key features of modern age, the current crisis has led to a reassessment of these positions affecting the introduction of protectionist measures and the strengthening of regional ties and alliances. The question that arises is how the future trade flows will look like and whether regional integration will prevail over multilateral and liberalized trading system. The financial crisis quickly became the economic crisis that hit all sectors. The first visible effects of the crisis were reflected in a sharp fall in trade flows, and conditioned drop in demand, which led to a fall in production and employment. The first reactions of numerous countries were protectionist measures in order to protect national interests. This again aroused debate between proponents of liberalism and protectionism, where the effects and the origins of the crisis favored the latter. Economic decision makers, faced with the pressing economic problems, tried to mitigate them (at least in the short-term) turning more to regional partners, and less to the world market.
XX
Savremena ekonomska i finansijska kriza uticala je značajno na smanjenje trgovinskih tokova prvi put posle Drugog svetskog rata, tako da je mnogi nazivaju trgovinskom krizom. I pored brojnih koristi i nedostataka liberalizacije kao ključnog savremenih obeležja, postojeća kriza dovela je do preispitivanja ovih stavova utičući na uvođenje mera protekcionizma i na jačanje brojnih regionalnih veza i saveza. Pitanje koje se nameće je kako će izgledati trgovinski tokovi u budućnosti i da li će regionalne integracije imati prevagu nad multilateralnim i liberalizovanim trgovinskim sistemom. Finansijska kriza je, vrlo brzo, postala ekonomska kriza koja je pogodila sve sektore. Prvi vidljivi efekti krize manifestovali su se u snažnom padu trgovinskih tokova, uslovljenim padom tražnje, što je dovelo do pada proizvodnje i zaposlenosti. Prve reakcije mnogih država bile su mere protekcionizma, kako bi se zaštitili nacionalni interesi. Ovo je ponovo aktuelizovalo debatu pobornika liberalizma i protekcionizma, gde su efekti i nastanak krize išli u prilog ovih drugih. Donosioci ekonomskih odluka suočeni su sa gorućim ekonomskim problemima, pokušavali su da ih ublaže (makar na kratak rok) okrećući se regionalnim partnerima, a manje prema svetskom tržištu.
3
Content available remote

The Specificity of the National Identity in the Epoch of Globalization

84%
Liahchylin A., Astrouskaya T.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 2
108-112
EN
This article is devoted to the analysis of the national identity in the epoch of globalization. With the impact of globalization things and relations have changed rapidly. The authors try to show that the same situation happened to the national identity, the borders of which are becoming more and more flexible and movable. This situation can be used for the purpose of the renaissance of the national identity. However, it is possible only in the way of the combination of support from the state with realization by every nation of its own specificity and singularity.
LT
Analizuojama tautinė tapatybė globalizacijos sąlygomis. Globalizacijos procesas savaime sukelia didžiulių valstybės ir tautinio tapatumo pokyčių, tad tapatumo ribos tampa vis lankstesnės. Straipsnio autorių manymu, tokia situacija gali inspiruoti tautinio tapatumo renesansą. Tačiau tai įmanoma tik puoselėjant nacionalinės valstybės unikalumą ir savitumą.
4
Content available remote

Globalization and National Identity: The Aspects of Political Ethics

84%
Pruskus V.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 2
199-209
EN
The article shows that globalization makes the largest influence on three significant guarantees of national identity (and freedom) preservation: language, economic and political independence. The possibilities to preserve and to consolidate freedom are discussed as well. The first theme analyzed is the worship and promotion of language, cultural and national values which mean not only safety but also openness and accessibility for other cultures (interchange). The second is the renunciation of servant position in relation with the European Union, the self-spread and defence of economic interests. The third is more active defend of political interests in the European Union in search for the partners whose interests seceded to coincide with ours. The fourth is the implementation of the political self-government principle, which should be grounded on the striving to preserve the national identity and culture which supply civil society. This way the gap between authorities and inhabitants decreases, it diminishes the distrust of citizens in authorities and it increases responsibility and accountability of authorities to the people who elected them. It is hoped that everything above mentioned would form more favourable environment for national self-awareness and freedom to spread and grow strong as well.
LT
Straipsnyje parodoma, kad tautinio tapatumo kaip vertybės ir laisvės tapsmą vis labiau lemia spartūs pokyčiai, paženklinti visuotine globalizacija. Atskleidžiama, kad didžiausią poveikį globalizacija daro trims svarbiausioms tautinio tapatumo (ir laisvės) išsaugojimo garantams - kalbai, ekonominiam savarankiškumui ir politiniam savarankiškumui. Aptariamos tautinio tapatumo ir laisvės saugos bei jos įtvirtinimo galimybės. Pirma, tai - kalbos, kultūrinių ir tautinių vertybių gerbimas ir propagavimas, kuris reiškia ne tik apsaugą, bet ir atvirumą bei prieinamumą kitoms kultūroms (mainus). Antra, atsisakymas servilistinės santykių su ES pozicijos, efektyvus ir kryptingas ekonominių interesų, susijusių su gyvybine tautos, atskirų jos grupių savisklaida, gynimas. Trečia, aktyvus politinių interesų gynimas ES ir partnerių, kurių interesai sutaptų su mūsiškiais, paieška leistų pelnyti didesnį palankumą ir paramą. Ketvirta, politinės savivaldos principo įgyvendinimas, kuris būtų grindžiamas ne tiek formaliu visų lygių valdžios renkamumu, bet remtųsi tautos tapatumo, jos kultūros, kuri būtent ir maitina pilietinę visuomenę, išsaugojimo siekiu. Taip pat mažinamas (atkuriamas) valdžios ir gyventojų atotrūkis silpnintų ir nepasitikėjimą valdžia, didintų jos atsakomybę rinkėjams.
5

Rozkład świata na miarę człowieka: współczesność z perspektywy słoweńskiego dramatopisarstwa

67%
Kozak K. J.
Miscellanea Posttotalitariana Wratislaviensia
|
2016
|
vol. 4: POKOLENIE — TRANSFORMACJA — TOŻSAMOŚĆ Gardzienickie czytania teatroznawcze… i nie tylko
111-126
EN
This paper deals with the present-day Slovenian dramatic works facing the challenges of the contemporary world on the one hand and the consequent changes our society has been subject to on the other. Particular attention is paid to three main topics: discarded human beings (or G. Agamben’s homines sacri), globalization or, in other words, “liquidity” of the modern world (cf. Z. Bauman’s (in)famous definition), and the devolution of both Christian as well as Enlightenment values and norms. By way of an in-depth analysis, the paper will bring into picture sociological, anthropological, political, economic and other perspectives in the newest Slovenian drama. The paper’s central argument will be the present-day emptiness of norms such as the Decalogue or Kant’s categorical imperative. Such an up-to-date account of the dramatic endeavours in Slovenia necessarily paints a rather morbid picture of our contemporary world.
6
Content available remote

Valstybė IR Miestas: Urbanistinė Plėtra Galių Persiskirstymo Aplinkoje

67%
Rubavičius V.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 4
232-239
LT
Globalizacijos veiksniai menkina valstybės galią ir keičia jos pobūdį, o Europos Sąjungos plėtra, taip pat jos vykdoma eurointegracijos politika įtvirtina naują valstybės ir regionų bei miestų santykių konfigūraciją. Valstybėms narėms vis labiau susisaistant dalis valstybės galios perduodama į aukštesnį supranacionalinį lygmenį, o dalis į žemesnį subnacionalinį lygmenį. Miestai ir regionai įgauna vis daugiau savarankiškumo, jų valdymo srityje ryškus perėjimas nuo centralizuoto prie daugialygio ar tinklinio, nuo vadybinio prie antrepreneriško valdymo. ES plėtojama Europos regionalizavimo politika ne tik teikia galimybių megzti tiesioginius regionų bei miestų ryšius, bet ir skatina kurti naujus miestų valdymo modelius, kurie laiduotų valdžios, visuomenės ir verslo partnerystę ir padėtų urbanistiniams regionams tapti konkurencingiems globalinėse rinkose. Straipsnyje aptariami kai kurie valstybės ir miestų santykių, taip pat miestų valdymo kaitos aspektai, svarstoma, kaip Lietuvos ir Vilniaus urbanistinė plėtra siejasi su europinės euroregionizacijos politikos nustatomomis gairėmis ir tos politikos teikiamomis galimybėmis.
EN
The paper examines the changing character of nation / state power and power relationships between state, regions and cities under the conditions of rapid grobalization and postfordist capitalism. European states, regions and cities sustain not only the pressure of globalizational factors and challenges, but they are the targets of Euro-integrational policy, especcially that of Euro-regionalization and urbanization. A part of state power is transmitted up to a supranational level and some part - down to regional and local levels, thus the authorities of a subnational level are empowered to act on their own account for good competitive positions in domestic and global markets. Some peculiarities of Lithuania's transition to a capitalist system are highlighted and landmarks of urbanization are concidered. Attention is paid to Vilnius urban development from the point of view of European regional and urban development policy trends.
7
Content available remote

Klaipėdos ir kitų Baltijos uostamiesčių urbanistinės struktūros kaita globalizacijos kontekste

67%
Truskauskienė E.
Town Planning and Architecture
|
2009
|
vol. 33
|
issue 4
211-224
LT
Straipsnyje pateikiama platesnio disertacinio darbo "Lietuvos pajūrio urbanistinė dinamika" dalis. Ši dalis skirta Klaipėdos urbanistinės raidos problemoms nagrinėti ir naujoms galimybėms įvertinti, veikiant globalizacijos faktoriams. Klaipėda lyginama su kitais Baltijos uostamiesčiais, tiriant jų plėtros potencialą ir urbanistinės struktūros dinamiką. Tyrime ryškėja svarbiausia globalizacijos epochos urbanistinės dinamikos tendencija - uosto ir miesto sisteminė plėtra. Šių struktūrų bendras vystymas leidžia efektyviai spręsti tiek uosto, tiek miesto problemas. Tokiame kontekste Klaipėda išsiskiria kaip uostamiestis, kuris palei pakrantę juda atvirkščiai, nei diktuoja natūralus uostų raidos ciklas, nes kryptingą urbanistinę plėtrą komplikuoja gamtiniai veiksniai, teritorijų stygius bei sunkiai suderinami įvairių ūkinių subjektų, turinčių interesų pakrantėse, poreikiai. Pritaikius kitų Baltijos uostų aktualią praktiką, nagrinėjant pakrančių efektyvumą, taikant naujus uostų plėtros modelius ir sisteminio planavimo diktuojamas urbanistinės raidos kryptis, Klaipėdos uostamiestyje taip pat galima rasti racionalių plėtros sprendimų. Klaipėdai siūloma urbanistinės raidos kryptis - sisteminis uosto ir miesto planavimas, rūpinantis ryšiais tarp šių, kol kas menkai susijusių, uostamiesčio dalių.
EN
The paper presents a part of the dissertation work "Urban dynamics of the Lithuanian seaside". This section covers the problems of Klaipėda urban development and assessment of new opportunities under the effect of globalization factors. Klaipėda is compared with the other Baltic seaports in order to investigate its potential for redevelopment and dynamics of the urban structure.The study reveals the most important trend of urban dynamics in the era of globalization - an integrated development of the seaport and city system. Common development of these structures allows to solve the problems of both port and city in the most efficient way. In such a context Klaipėda appears as a seaport city which is changing along the seaside contrary to the natural seaport life cycle. This contradiction occurs because of urban development which is complicated by natural factors, land shortage and difficulties in coordinating different interests of stakeholders. Klaipėda seaport could also be applicable for rational decision-making in the field of urban development. It could be implemented by applying the pratice of the other Baltic seaports which is based on analysing the seaside efficiency, using new seaport development models and trends of systematic urban planning. On this basis Klaipėda should become an area of urban development with an integrated planning of the seaport and city system considering the relationship between these still little related parts.
8
Content available remote

Between the Local, National and Global: The Problem of "Regional Identities"

67%
Kowalska W.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2010
|
vol. 3
|
issue 2
161-169
EN
The main objective of the paper is to examine the concepts of region and regional identity in order to point out their political, social and theoretical/philosophical opportunity, and also their highly problematic character, especially in the current Eastern European context. The author tries to determine the contents of the concept of region from phenomenological perspective and shows that it is hardly possibly because, in practice, "region" refers more to arbitrary political and administrative criteria than to what can be experienced as a common "surrounding world". The examples of regions analyzed in the paper are those of the infra-state Polish region Podlasie and of the supra-state Euregion Neman. In conclusion, the author claims that the opposition cultural/political, or experienced/constructed, should be mediated by European legal and moral rules. It is also claimed that only awareness of difficulties connected with the project of regions can allow their construction in a realistic, not arbitrary and not utopian way.
LT
Pagrindinis straipsnio tikslas - išnagrinėti regiono ir regioninio tapatumo sampratas, siekiant ne tik išsiaiškinti jų politinę, socialinę ir teorinę bei filosofinę esmę, bet ir išties problemišką pobūdį, ypač dabartiniame Rytų Europos kontekste. Autorė siekia apibrėžti regiono sampratos turinį iš fenomenologinės perspektyvos ir parodo, kad tai vargu ar įmanoma, nes praktiniu požiūriu regionas labiau nurodo politinius ir administracinius kriterijus, o ne tai, kas gali būti vertinama kaip supantis pasaulis. Straipsnyje analizuojami du regionai - lenkų infranacionalinis Palenkės regionas ir supranacionalinis Nemuno euroregionas. Tvirtinama, kad kultūros bei politikos ir patirties bei supratimo prieštaravimus turi derinti Europos įstatymai ir moralės normos. Autorė teigia, kad tik kylančių sunkumų dėl regionų tyrimo įsisąmoninimas leidžia jų realų, o ne arbitralinį ar utopinį konstravimą.
9

Kulturne Determinante Globalizacije i Održivi Razvoj / Sustainable Development and Cultural Determinants of Globalization

59%
Đukić P.
ECONOMICS
|
2015
|
vol. 3
|
issue 1
109-124
XX
Kultura i globalizacija se međusobno prožimaju i uslovljavaju ne samo zbog uobičajene interakcije kultura već i, pre svega, zbog tehnoloških transfera koji oblikuju globalnu ekonomiju. Celokupni društveni razvoj se tako prilagođava kulturama i kulturi uopšte. Sa jedne strane gledano, tržište i globalizacija negativno utiču na kulturu. Kao skup trajnih materijalnih i nematerijalnih vrednosti i ljudskih tvorevina, kultura je izložena mnoštvu problematičnih, kontrakulturnih i degradirajućih procesa, koji proističu iz sukoba interesa i, ponekad, prebrzih promena, kao i nekritički prihvaćenih novina, formi i standarda. U tom smislu degradacija kulture može usloviti pad kvaliteta ekonomske aktivnosti. Ekološka kultura i kultura održivosti, predstavljaju samo deo jedne relativno nove poslovne kulture i ponašanja. U stvari, ekološko ponašanje i „zelena inteligencija“ svojstvene su čoveku i deo su univerzalne ljudske kulture, kao i održivog odnosa prema prirodi i budućim naraštajima. Mimo uobičajenih shvatanja i predrasuda, većina istraživanja pokazuje da globalizacija i razvoj tržišta imaju pozitivan neto efekat na ekološku kulturu i održivi razvoj. Pred čovečanstvom je šansa da se ta pozitivna prožimanja iskoriste, a da kultura globalizacije postane podsticajni faktor održivog razvoja.
EN
Culture and globalization are intertwined and mutually conditioned not only due to the common culture interaction, but also primarily because of technological transfers shaping the global economy. The entire social development is thus adapted to various cultures and to culture in general. Perceived from one perspective, the market and globalization affect the culture in a negative manner. As a set of permanent material and immaterial values and human creations, culture, as such, is exposed to a multitude of problem, countercultural and degrading processes stemming from conflicts of interest and, sometimes, from very rapid changes and uncritically accepted innovations, forms and standards. In that sense, degradation of culture can cause deterioration of the quality of economic activity. Environmental culture and sustainability culture are only a part of a relatively new business culture and behaviour. In fact, ecological behaviour and “green intelligence” are typical human characteristics, and are a part of the universal human culture, as well as of a sustainable relationship with nature and with future generations. In spite of common understanding and prejudice, most research shows that globalization and market development have a positive net effect on environmental culture and sustainable development. Humanity is experiencing a chance to utilize such positive permeation and to impose the culture of globalization as a stimulating factor for sustainable development.
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.