Results found: 2

Search results

Search:
in the keywords: kinų kultūra

Sort By:

Limit search:

Borders Between Europe and China: Why Do Europeans (MIS)Understand Chinese Culture?

100%

Juzefovič A.

Limes. Cultural Regionalistics

2009

vol. 2

issue 1

48-56

The article goes deeper into the dialogue of inter-cultural Chinese and Western civilizations. It is analyzed how the Westerners perceive Chinese civilization and culture. The methods used here are the comparative and hermeneutical ones, as it is aimed to compare two different cultures and to penetrate the problems of understanding. The problems of understanding are not new, they have been analyzed a lot. The novelty of this article is determined by the fact that these problems are investigated in the outlooks of the understanding of Chinese culture and, especially, landscape aesthetics. Thus, the objects of this research are an inter-civilization dialogue and an inter-civilization conflict. The author of this article discusses why often it is difficult to develop a meaningful cultural dialogue between China and Europe, why this dialogue is relevant and how it could help Europeans to understand the Other and themselves. The idea presented in the article is that the Westerners are often mislead by a Chinese traditionalism, which is ambivalent and closely related to creativity and constant change, thus it should not be identified with stagnation and dogmatism. One more aspect of Chinese culture, which Europeans find difficult to understand, is its unity, which has deep philosophical implications and ability to connect the opposites. The author assumes that Western-Eastern Europe has many distinctive features, but the inhabitants of this region view classical Chinese culture and an art in a similar way as the inhabitants of the rest of Europe: all Europeans have similar stereotypes and difficulties to understand separate aspects. This allows us to speak about a common European approach.

Straipsnyje gilinamasi į tarpkultūrinį kinų ir Vakarų civilizacijų dialogą. Nagrinėjama, kaip vakariečiai suvokia kinų civilizaciją ir kultūrą. Čia taikomi komparatyvistinis ir hermeneutinis metodai, nes siekiama palyginti dvi skirtingas kultūras ir įžvelgti supratimo problemų. Supratimo problemos nėra naujos, jau yra daug tyrinėtos, bet šio straipsnio naujumą lemia tai, kad jos gvildenamos kinų kultūros ir ypač kinų peizažinės estetikos supratimo perspektyvoje. Todėl šio tyrimo objektai yra tarpcivilizacinis dialogas ir tarpcivilizacinis konfliktas. Straipsnio autorė svarsto, kodėl dažnai sunkiai sekasi plėtoti prasmingą kultūrinį Kinijos ir Europos dialogą, kodėl jis yra aktualus bei kaip jis galėtų padėti europiečiams suprasti Kitą ir save patį. Išsakoma mintis, kad vakariečius dažnai klaidina kinų tradicionalizmas, kuris yra labai ambivalentiškas bei glaudžiai susijęs su kūrybingumu ir nuolatine kaita, todėl neturėtų būti tapatinamas su sąstingiu ir dogmatizmu. Kitas europiečiams sunkiai suprantamas kinų kultūros aspektas yra gilias filosofines potekstes turintis jos vientisumas, gebėjimas jungti priešybes. Autorės manymu, šiaurės rytų Europa turi daug savitų bruožų, tačiau šio krašto gyventojai į klasikinę kinų kultūrą ir dailę žvelgia panašiai kaip ir likusios Europos dalies gyventojai - visiems europiečiams būdingi panašūs stereotipai ir dėl jų kylantys sunkumai suprasti paskirus aspektus. Tai leidžia kalbėti apie europiečiams bendrą pasaulėžiūrą.

The Phenomenon of Daoism in Chinese Civilization

80%

Juzefovič A.

Limes. Cultural Regionalistics

2009

vol. 2

issue 2

172-182

In this article Daoism is analyzed in the context of Chinese culture. It is demonstrated how the ideas of Daoism were shaped and matured in the Chinese civilization and how they reflect the peculiarities of the civilization of Eastern Asia and China. The author revives the genealogy and authorship of the main works of the Daoists (Daodejing, Zhuangzi) and analyzes their influence on the development of Daoism tradition during later periods. It is argued that Daoism was formed as the reaction towards the crisis of old Zhou culture and feeding degradation of Confucian rituals followed by the ruling circles. Different correlations are emphasized between the development of Chinese civilization and the maturation and transformation of Daoists' ideas. It is demonstrated that Daoism is a natural product of its epoch and society; thus, it could not be dissociated from common Chinese cultural, religious and philosophical context, but rather analyzed together with it. Finally, the discussion is held on the anti-rationality, sceptical view towards mind and logical argumentation.

Santrauka Daoizmo fenomenas straipsnyje nagrinėjamas platesniame kinų kultūros kontekste. Parodoma, kaip kinų civilizacijoje susiformavo ir subrendo daoizmo idėjos ir kaip jos atspindi kinų kultūros ir viso Rytų Azijos regiono savitumus. Apžvelgiama pagrindinių daoistų veikalų (Daodejing, Zhuangzi) genealogija ir autorystė, išryškinama šių traktatų įtaka tolesnei daoizmo raidai. Argumentuojama, kad daoizmas susiformavo kaip reakcija į senosios Zhou kultūros krizę ir stiprėjantį valdančiųjų sluoksnių išpažįstamų konfucianistinių ritualų išsigimimą. Išryškinamos įvairios sąsajos tarp kinų civilizacijos raidos ir daoistinių idėjų brendimo bei transformacijos, grindžiama mintis, kad daoizmas yra organiškas savo epochos ir visuomenės produktas, tad netikslinga būtų jį tyrinėti atsietai nuo kinų kultūrinio, religinio ir filosofinio konteksto. Parodoma, kaip daoizmas absorbavo idėjas, būdingas kitoms kinų mąstymo tradicijoms, ir kaip kinų kultūroje susiformavo skirtingos daoizmo mokyklos. Galiausiai aptariamas antiracionalumas, skeptiškas požiūris į protą bei loginį argumentavimą, parodoma, kaip daoistai siekia įveikti subjekto ir objekto dichotomiją, kaip skverbiasi į pirminį neapibrėžtumą.

Refine search results

2 Limes. Cultural Regionalistics

2 Juzefovič A.

2 2009

Search results

Borders Between Europe and China: Why Do Europeans (MIS)Understand Chinese Culture?

The Phenomenon of Daoism in Chinese Civilization