Results found: 2

Search results

Search:
in the keywords: laikas

Sort By:

Limit search:

The Images of Time in the Epoch of Multiculturalism

100%

Nalivaika I.

Limes. Cultural Regionalistics

2008

vol. 1

issue 2

131-138

The article is devoted to the comprehension of the connection between the idea and practice of multiculturalism and images of time that define the identity of classical cultural models. To answer the question about the perspectives and the limits of multiculturalism as new form of pluralism, it is necessary to examine the origins of the idea of plurality in Western culture. This idea occurs to be deeply connected with the specific movement of subjectivation and the mode of time-experience that defines the ontological basis of the Self. The specific feature of European mode of apprehension of the time is its visual character. The vivid call of the epoch of multiculturalism is the need for transformation of indefinite plurality into real diversity. It demands new ontology based on refusal from visual approach to time and on transition "eidetic" one into "existential".

Apmąstomas multikultūralizmo ir laiko įvaizdžių, apibrėžiančių klasikinių kultūrinių modelių tapatumą, idėjos ir praktikos santykis. Siekiant aptarti multikultūralizmo kaip naujos pliuralizmo formos perspektyvas ir ribas, būtina išsiaiškinti pliuralumo kaip idėjos kilmę Vakarų kultūroje. Ši idėja yra itin glaudžiai susijusi su tam tikra subjektyvacija ir laiko patirtimi, neatsiejama nuo tapatybės ontologinio pagrindo. Skiriamasis europietiškojo laiko suvokimo bruožas yra pastangos jį vizualiai charakterizuoti. Multikultūralizmo epochoje neribotas pliuralumas transformuojasi į tam tikrą skirtingumą. Tam reikia naujos ontologijos, kuria remiantis būtų galima atsisakyti vizualaus požiūrio į laiką ir taip pereiti nuo jo "eidetinės" prie "egzistencinės" traktuotės.

I. Historical and Cultural Memory in the Evolving National and European Identity: Existential Identity and Memory of a Nation

100%

Kačerauskas T.

Limes. Cultural Regionalistics

2008

vol. 1

issue 1

5-14

The author affirms that the phenomena of history are always interpreted in the perspective of our future objectives. So, it is stated that the interpretation of nation's history is the recollection of our future. Projection of the future grants us both creative dynamism (picturesqueness), and possibility of death (existential departure). According to another thesis, creating and existence form two planes of human reality, which create a living environment interacting between each other. The author affirms that this environment is the background of becoming of both individual and the nation, and it changes together with the phenomena emerging in it. According to the third thesis, existential participant's space and time of existential participant - individual or nation - interact as his spiritual environment's components of his becoming. The author follows individual's and nation's analogy, which means rather interaction when creating a living environment than similarity. Additionally, analogy includes aesthetic (sensual) aspect, which appears when talking about existential creativity. So, it is stated, that openness and incompleteness of existence is being supposed by the representation of our bodily (sensual) ending, in other words, by aesthetic tragedy. According to the author, the small individual circle and the big one of a nation are coupled by aesthetic tragedy. According to the fourth thesis, the being of a nation becomes meaningful when a nation becomes a hero in the face of its death. The conceptions of M. Heidegger (being towards death), M. Bachtin (hero, polyphonic interaction), E. Husserl (spiritual environment, phenomenon), Aristotle (dynamism, formation) and Plato (analogy, participation) are used in the research.

Straipsnio autoriaus teigimu, istorijos reiškiniai visada interpretuojami mūsų ateities siekių perspektyvoje, todėl tautos istorijos interpretacija čia suprantama kaip mūsų ateities prisiminimas. Ateities projekcija suteikia tiek kūrybinio judrumo (vaizdumo), tiek mirties (egzistencinio išėjimo) galimybę. Kita tezė: kūryba ir egzistencija sudaro dvi žmogiškos tikrovės plotmes, kurios sąveikaudamos kuria gyvenamąją aplinką. Ši aplinka esanti tiek individo, tiek tautos tapatėjimo fonas, besikeičiantis drauge su jame kylančiais fenomenais. Trečioji tezė: egzistencijos dalyvio - individo ar tautos - erdvė ir laikas sąveikauja kaip jo tapatėjimo dvasinės aplinkos sandai. Vadovaujamasi tautos ir individo analogija, kuri reiškia ne tiek panašumą, kiek sąveiką kuriant gyvenamąją aplinką. Be to, ši analogija apima estetinį (juslinį) aspektą, kuris randasi aptariant egzistencinę kūrybą. Todėl teigiama, kad egzistencijos neišbaigtumą ir atvirumą užtikrina mūsų kūniškos (juslinės) baigties vaizdinys, kitaip tariant, estetinis tragizmas. Individo mažojo ir tautos didžiojo egzistencinių ratų sankiba yra maitinama estetinio tragizmo. Ketvirtoji tezė: tautos būtis įprasminama, jai tapus heroje savo mirties akivaizdoje. Tyrinėjant egzistencinio tapatumo problemą, pasitelkiamos M. Heideggerio (būtis myriop), M. Bachtino (herojus, polifoninė sąveika), E. Husserlio (dvasinė aplinka, fenomenas), Aristotelio (judrumas, formavimas) ir Platono (analogija, dalyvavimas) koncepcijos.

Refine search results

2 Limes. Cultural Regionalistics

1 Kačerauskas T.

1 Nalivaika I.

2 2008

Search results

The Images of Time in the Epoch of Multiculturalism

I. Historical and Cultural Memory in the Evolving National and European Identity: Existential Identity and Memory of a Nation