Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

Results found: 6

first rewind previous Page / 1 next fast forward last

Search results

Search:
in the keywords:  plėtra
help Sort By:

help Limit search:
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
1
Content available remote

Valstybė IR Miestas: Urbanistinė Plėtra Galių Persiskirstymo Aplinkoje

100%
Rubavičius V.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 4
232-239
LT
Globalizacijos veiksniai menkina valstybės galią ir keičia jos pobūdį, o Europos Sąjungos plėtra, taip pat jos vykdoma eurointegracijos politika įtvirtina naują valstybės ir regionų bei miestų santykių konfigūraciją. Valstybėms narėms vis labiau susisaistant dalis valstybės galios perduodama į aukštesnį supranacionalinį lygmenį, o dalis į žemesnį subnacionalinį lygmenį. Miestai ir regionai įgauna vis daugiau savarankiškumo, jų valdymo srityje ryškus perėjimas nuo centralizuoto prie daugialygio ar tinklinio, nuo vadybinio prie antrepreneriško valdymo. ES plėtojama Europos regionalizavimo politika ne tik teikia galimybių megzti tiesioginius regionų bei miestų ryšius, bet ir skatina kurti naujus miestų valdymo modelius, kurie laiduotų valdžios, visuomenės ir verslo partnerystę ir padėtų urbanistiniams regionams tapti konkurencingiems globalinėse rinkose. Straipsnyje aptariami kai kurie valstybės ir miestų santykių, taip pat miestų valdymo kaitos aspektai, svarstoma, kaip Lietuvos ir Vilniaus urbanistinė plėtra siejasi su europinės euroregionizacijos politikos nustatomomis gairėmis ir tos politikos teikiamomis galimybėmis.
EN
The paper examines the changing character of nation / state power and power relationships between state, regions and cities under the conditions of rapid grobalization and postfordist capitalism. European states, regions and cities sustain not only the pressure of globalizational factors and challenges, but they are the targets of Euro-integrational policy, especcially that of Euro-regionalization and urbanization. A part of state power is transmitted up to a supranational level and some part - down to regional and local levels, thus the authorities of a subnational level are empowered to act on their own account for good competitive positions in domestic and global markets. Some peculiarities of Lithuania's transition to a capitalist system are highlighted and landmarks of urbanization are concidered. Attention is paid to Vilnius urban development from the point of view of European regional and urban development policy trends.
2
Content available remote

Klaipėdos ir kitų Baltijos uostamiesčių urbanistinės struktūros kaita globalizacijos kontekste

100%
Truskauskienė E.
Town Planning and Architecture
|
2009
|
vol. 33
|
issue 4
211-224
LT
Straipsnyje pateikiama platesnio disertacinio darbo "Lietuvos pajūrio urbanistinė dinamika" dalis. Ši dalis skirta Klaipėdos urbanistinės raidos problemoms nagrinėti ir naujoms galimybėms įvertinti, veikiant globalizacijos faktoriams. Klaipėda lyginama su kitais Baltijos uostamiesčiais, tiriant jų plėtros potencialą ir urbanistinės struktūros dinamiką. Tyrime ryškėja svarbiausia globalizacijos epochos urbanistinės dinamikos tendencija - uosto ir miesto sisteminė plėtra. Šių struktūrų bendras vystymas leidžia efektyviai spręsti tiek uosto, tiek miesto problemas. Tokiame kontekste Klaipėda išsiskiria kaip uostamiestis, kuris palei pakrantę juda atvirkščiai, nei diktuoja natūralus uostų raidos ciklas, nes kryptingą urbanistinę plėtrą komplikuoja gamtiniai veiksniai, teritorijų stygius bei sunkiai suderinami įvairių ūkinių subjektų, turinčių interesų pakrantėse, poreikiai. Pritaikius kitų Baltijos uostų aktualią praktiką, nagrinėjant pakrančių efektyvumą, taikant naujus uostų plėtros modelius ir sisteminio planavimo diktuojamas urbanistinės raidos kryptis, Klaipėdos uostamiestyje taip pat galima rasti racionalių plėtros sprendimų. Klaipėdai siūloma urbanistinės raidos kryptis - sisteminis uosto ir miesto planavimas, rūpinantis ryšiais tarp šių, kol kas menkai susijusių, uostamiesčio dalių.
EN
The paper presents a part of the dissertation work "Urban dynamics of the Lithuanian seaside". This section covers the problems of Klaipėda urban development and assessment of new opportunities under the effect of globalization factors. Klaipėda is compared with the other Baltic seaports in order to investigate its potential for redevelopment and dynamics of the urban structure.The study reveals the most important trend of urban dynamics in the era of globalization - an integrated development of the seaport and city system. Common development of these structures allows to solve the problems of both port and city in the most efficient way. In such a context Klaipėda appears as a seaport city which is changing along the seaside contrary to the natural seaport life cycle. This contradiction occurs because of urban development which is complicated by natural factors, land shortage and difficulties in coordinating different interests of stakeholders. Klaipėda seaport could also be applicable for rational decision-making in the field of urban development. It could be implemented by applying the pratice of the other Baltic seaports which is based on analysing the seaside efficiency, using new seaport development models and trends of systematic urban planning. On this basis Klaipėda should become an area of urban development with an integrated planning of the seaport and city system considering the relationship between these still little related parts.
3
Content available remote

Interaction of Architecture and Society: Public Procurement as Tool to Improve Local Economy and Architecture

100%
Jakaitis J.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 1
17-27
EN
One of the main tasks of public authorities is to find ways how, in the course of the development of urban architecture, to manage and create assumptions for the public to become a new-type, active and cooperative civic society taking part in urban development processes. The research of these problems is important seeking to ensure sustainability in natural, economic-social environment and urban architecture. Assessing the features for application of democratic principles in planning in Lithuania the main objective of this paper is to try to reveal the problems of quality in the development of urban architecture in the context of public procurement of services and to assess the efficiency of procedures defined by legal acts from the viewpoint of architectural quality. Interdisciplinary, comparative analysis methods are used to achieve this objective by revealing the particularity of momentary events.The paper is prepared on the basis of URBACT/LCS (Leveraging City Services) conference of November 2007 (Hudson 2007) (Jakaitis 2007); besides, analysis by S. Mockaitis of Vilnius City Municipality practical experience was used.
LT
Vienas iš pagrindinių valdžios institucijų uždavinių — rasti būdų, kaip formuojant miesto architektūrą valdyti procesus ir sudaryti prielaidas visuomenei tapti naujo tipo aktyviai bendradarbiaujančia, dalyvaujančia miesto kūrimo procese pilietine visuomene. Šių problemų tyrimas yra svarbus siekiant gamtinės, ekonominės ir socialinės aplinkos, miestų architektūros darnos. Pagrindinis šio straipsnio tikslas — įvertinant demokratinių planavimo principų Lietuvoje taikymo ypatumus pabandyti atskleisti miestų architektūros formavimo kokybės problematiką viešųjų paslaugų pirkimų kontekste, įvertinti teisės aktais apibrėžtų procedūrų efektyvumą architektūrinės kokybės požiūriu. Šiam tikslui pasiekti taikomi tarpdisciplininis, lyginamosios analizės metodai atskleidžiant dabartinių įvykių specifiką.
4
Content available remote

Viešojo Intereso Apibrėžimo Lietuvos Urbanistinėje Plėtroje Klausimu

100%
Staniūnas E.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 4
248-257
LT
Nagrinėjamas viešojo (visuomenės) intereso apibrėžimo ir jo sąsajų su teritorine plėtra klausimas. Apie visuomenės interesus užsimintaLietuvos Konstitucijoje, tačiau kas tai yra konkrečiau, Lietuvos įstatymuose nepaaiškinta. Neapibrėžus šios kategorijos, praktiškai neįmanoma išspręsti esminio valstybei - jos socialinės sistemos klausimo, t. y. konkretizuoti visuomenės ir individo santykių principo (nors jis apytikriai ir paaiškintas pagrindiniame šalies įstatyme). Rezultatas yra tas, kad gyvenimo praktikoje (taip pat ir teritorinėje plėtroje) realizuojama galbūt nuoKonstitucijosatitrūkusi ir nežinia kokia valstybės idėja. Straipsnyje siūloma šią spragą užpildyti ir analizuojama, kaip tai būtų galima padaryti.
EN
The word "public" has two meanings in the Lithuanian language. It means "useful for society" and "overt" ("nonsecret"). Double-edged meaning of the category is not acceptable in the sphere of practical urban development, where decisions mean the distribution of goods among individuals as well as the distribution of goods among individuals and overall. In general it is not clear whether the development of the city should be only overt or whether it has also something to do with the interest of society, with the interest of the entire population of the city.The language peculiarities require a special approach of the legal system to the term. The Lithuanian legal system makes not very much in this direction, may be rather on the contrary it makes the term "public interest" even more misty. The Lithuanian Constitution mentions societal interest (requires to support useful for society economic activity), however, neither the Constitution nor the Law on Territory Planning describe what the category "society use" (societal interest) means. The Law does not see the difference a person and the entirety of city population. It says that the term "public" ("society") means one as well as more natural or legal persons. This situation has many sequences: the main question of the social system of the state is not clear; the basis of the mission of urban planning is not clear too; the principle of distribution of goods in urban development is not declared; the question of a legal goods distribution can hardly even be raised.The idea of a more precise legal definition of the term "public interest" is raised in the paper. The author thinks that the formula "public goods are goods that cannot be produced by an individual" can be a good basis for elaborating a legal definition of the category "public interest". It allows to divide clearly and logically overall and individual goods. It allows to see what concrete development proposals are useful for. It allows to show the logical place of urban planning in general: public interest in urban development should be the production of goods that cannot be produced by separate citizens; this production should also be accepted as the mission of urban planning.
5
Content available remote

Kraštovaizdžio Vizualinės Raiškos Savitumo Apsauga Didmiesčio Priemiestinėse Teritorijose

100%
Laukaitytė-Malžinskienė G.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 2
103-112
LT
Didmiesčių urbanistinės plėtros sąlygomis priemiesčio teritorijų kraštovaizdžio vizualinės raiškos individualumo išsaugojimas tampa aktualiu, bet sunkiai sprendžiamu uždaviniu. Teritorijų planavimo praktikoje vertinant kraštovaizdį dažniausiai apsiribojama tik bendrinių kraštovaizdžio fizinių ar regimųjų savybių aprašymu. Užstatymo plėtra priemiesčio zonose paprastai remiasi tik funkciniais ir struktūriniais planavimo kriterijais. Lietuvos teritorijų planavimo teorijoje ir praktikoje pasigendama kraštovaizdžio bei užstatymo plėtros vertinimo metodo, kuris būtų orientuotas į integruotą kraštovaizdžio vertinimą bei planavimą, paremtą kraštovaizdžio fizinių, regimųjų savybių savita, žmogaus suvokiama vizualine raiška.
EN
In the context of urban expansion the preservation of the individuality of landscape visual expression in peri-urban areas is becoming a very relevant but at the same time hard task. Practice of landscape planning is commonly confined to general physical or visible landscape characteristics and their description. Urban development in peri-urban areas is usually confined to functional or structural planning criteria. Thereby, the Lithuanian theory and practise of territory planning really needs a method of landscape and urban development which leads to an the integrated landscape assessment and planning, based on physical, visible and mainly individually perceived features of landscape visual expression.
6
Content available remote

Urbanistinė Plėtra IR Racionalumo Retorika: C. A. Doxiadis'o Koncepcijų Likimas

100%
Samalavičius A.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 1
28-33
LT
Naujo amžiaus urbanistinės raidos perspektyvos akina įvertinti praėjusiame šimtmetyje klestėjusias urbanistines koncepcijas ir jų įtaką miesto raidai. Graikų architektas, urbanistikos teoretikas ir miestų planuotojas Constantinos A. Doxiadis paliko ryškų pėdsaką urbanistinės minties ir miestų planavimo istorijoje, kuris iki šiol nėra adekvačiai aptartas ir įvertintas. Sukūręs originalų, daugiadiciplinį ekistikos mokslą, jis sukūrė ateities miesto — ekumenopolio projektavimo sistemą, o kartu atliko urbanistinius tyrimus ir rengė projektus daugelyje pasaulio šalių. Analizuojama, kokią įtaką graikų urbanisto idėjų recepcijai padarė jo paties scientistinės ir racionalistinės premisos bei kompleksinių tyrimų metodologija ir kokios buvo jo koncepcijų sąsajos su bendra laikotarpio atmosfera, kurioje stiprėjo pažangos ideologija, racionalizmas, persmelkęs ne tik ekonomiką, bet ir kitas Vakarų visuomenės sferas. Taip pat aiškinamasi, kodėl bandymai globalią urbanistinę plėtrą derinti su Vakarų liberaliosios demokratijos vertybių ekspansija nebuvo itin sėkmingi. Urbanisto projektų likimas Azijos šalyse pademonstravo, kad racionalizmo doktrinomis pagrįstas planavimas nėra pajėgus pakeisti vietos bendruomenių gyvensenos ir mentaliteto. Parodoma, kad kartu su nesėkmėmis "eksportuojant" vakarietiškas urbanistines schemas pasikeitė požiūris į realias architektūros bei planavimo galias, su kuriomis XX amžiaus modernistai siejo ypatingas viltis.
EN
The prospects of a new century urge us to reconsider the mental legacy of the past century: theories and practices of urban planning that came into existence in a certain intellectual climate and circumstances. The paper is an attempt to reconsider the rhetoric of rationality that manifested in urban design in the second half of the 20th century. Focusing on the legacy of the Greek architect, theorist and urban planner Constantinos A. Doxiadis as well as his relationship with the dominating ideas of his time, the author examines what were the sources of his concepts of entopia and ecumenopolis and in what aspects they are different from cyclical theory of city's growth, articulated by Lewis Mumford. The contexts in which ideology of progress gained strength resulted in the rise of belief of rational and globalising urban planning, introduced by Doxiadis' ekistics. It is shown that despite highly rational rhetoric and the use of scientific data, methods and procedures of research in planning the future global city, the final results were rather modest and limited, despite of the fact that the Greek urban planner succeeded in carrying a vast number of projects in several continents: the belief in the concept of progress faded away and attempts to "export" values of Western liberal democracy with the help of urban planning proved to be far less succesful than was initially intended.
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.