Results found: 2

Search results

Search:
in the keywords: suverenitetas

Sort By:

Limit search:

Sovereignty of a Nation in the Parliamentary System of Lithuania: Problems and Proposals

100%

Arlauskas S.

Limes. Cultural Regionalistics

2010

vol. 3

issue 2

99-109

The aim of the article is to show in what way it is possible to guarantee the proper representation of human interests in the parliamentary form of government. To quote ideas of Mykolas Romeris concerning relationships between sovereign and State powers, it is stated that a special function of safeguarding of constitutionality as an expression of the Sovereign's will ought to be provided in the Constitution of Parliamentary Republic. In the article, it is demonstrated that such function is implemented in the Constitutions of France and Germany by granting a President to guarantee a proper work of parliamentary system (the function of political and legal reserve). It is also shown that in Lithuania, which is considered to be a Parliamentary Republic, the President does not perform a function of political and legal reserve and does not have appropriate authorizations. The author of the article proposes to follow the standards of Constitutions of France and Germany and to reconsider the competences between the institutions of the Seimas and the President.

Straipsnyje siekiama parodyti, kaip parlamentinė valdymo forma gali užtikrinti deramą žmonių interesų atstovavimą. Remiantis Mykolo Romerio idėjomis apie suvereno ir valdžios santykį teigiama, kad parlamentinės valstybės Konstitucijoje privalo būti numatyta speciali konstitucingumo apsaugos funkcija kaip suvereno valios išraiška. Parodoma, kad tokia funkcija numatyta Prancūzijos ir Vokietijos Konstitucijose, suteikiant Prezidentui funkciją užtikrinti deramą parlamentinės sistemos veikimą (politinio ir teisinio rezervo funkcija). Atskleidžiama, kad Lietuvoje, kuri taip pat yra laikoma parlamentine respublika, Prezidentas politinio ir teisinio rezervo funkcijos neatlieka ir atitinkamų įgaliojimų neturi. Straipsnyje siūloma pasekti Prancūzijos ar Vokietijos Konstitucijų pavyzdžiu ir peržiūrėti Seimo bei Prezidento kompetencijas.

National and European Identity

80%

Lendvai F.

Limes. Cultural Regionalistics

2008

vol. 1

issue 2

124-130

According to a generally accepted conception, members of a nation foster their national identity through assorting their memories of the past, elaborating and preserving their symbols collectively. We have to look for the original unity forming the basis of national unity either in the cohesive force of common origin and residence, or in the self-conscious contracts of the individuals, or in both. The European Union as such does not have sovereignty; those of the Member States overrule its legislative and executive institutions. Perhaps we can speak about the European Union as a community on a cultural basis. This will raise the question of multiculturalism. Recently an interesting polemic has been developing on the concept and role ofLeitkultur. In antiquity the Imperium Romanum, in the Middle Ages the Republica Christiana seem to have been the multicultural forerunners of the European Union.

Remdamasis bendrąja nuostata, esą savasis tautinis tapatumas yra puoselėjamas, saugant prisiminimus apie praeitį ir tobulinant jų bendruosius simbolius, straipsnio autorius pabrėžia vienos ar kitos tautos narių vienybės paieškų būtinybę. Būtent ji turėtų tapti tautinio tapatumo pagrindu, pabrėžiant istorinių tautos šaknų ir gyvenamojo arealo bei sąmoningo tautiečių bendra(darbia)vimo svarbą. Europos Sąjunga, straipsnio autoriaus teigimu, nėra suvereni, ir tik tam tikroms jos narėms lyderėms priklauso įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucijos. Todėl galbūt galima kalbėti apie Europos Sąjungą kaip apie bendruomenę, vienijamą tos pačios europietiškosios kultūros. Taip kyla multikultūralizmo klausimas. Ypač įdomi polemika šiuolaikinėje Europoje plėtojama, pasak straipsnio autoriaus,Leitkultursampratos ir vaidmens klausimu. Europos Sąjungos pirmtakėmis lyg ir galima laikyti senovės Romos imperiją ir viduramžiškąją Krikščioniškąją Respubliką. Jos abi turėjo vadinamąjąLeitkulturirlingua franca. Dabar nežinoma, kokialingua francapadėtų išspręsti itin sudėtingas komunikacijos Europoje problemas.Leitkulturpagrindą Europos kontinente visgi turėtų sudaryti senosios europietiškosios politikos ir kultūros tradicijos.

Refine search results

2 Limes. Cultural Regionalistics

1 Arlauskas S.

1 Lendvai F.

1 2010

1 2008

Search results

Sovereignty of a Nation in the Parliamentary System of Lithuania: Problems and Proposals

National and European Identity