Search results

1

Urbanistikos Mokslo IR Studijų Vietos Lietuvos Klasifikatoriuose Paradoksai

100%

Daunora Z.

Town Planning and Architecture

|

2008

|

vol. 32

|

issue 4

221-231

LT

Lietuvoje priimtuose mokslo (1998 m.) ir studijų (2001 m.) klasifikatoriuose reikšmingos architekto profesinės veiklos, mokslo ir studijų kryptys -urbanistinis projektavimas ir planavimas (Town and Country Planning)- pakeistos įkraštotvarką (Land Management)- kitos srities dalyką, artimą inžinerinio kaimo teritorijų tvarkymo vadybai. Straipsnyje nagrinėjami šių disciplinų sampratos skirtumai ir iškeliama klasifikatorių tikslinimo reikmė, siekiant atkurti urbanistikos mokslui ir studijoms priimtinas plėtojimo sąlygas, adekvačias egzistuojančioms kitose ES šalyse. Nurodomos su tuo susijusios kai kurios keistinos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, pateikiamas urbanistikos vietos architekto profesinės veiklos, mokslo bei studijų sisteminėje sampratoje modelis ir klasifikatorių papildymo galimybės.

EN

Urban Design and Planning, being a significant field of architect's professional activity, science and education, in the Lithuanian classificators of science (1998) and education (2001) is replaced by Land Management which is concerned with another field closely related to engineering management of rural territories. The paper discusses differences in the conception of these disciplines, and need of correcting the classificators is suggested with intention to create reasonable development conditions for the science and education of urban design and planning corresponding to those existing in the other EU countries. Some of the conceptions and incorrectly used concepts of the Law on Territory Planning requiring changes are indicated.It is stated that during 11-19 years an inadequate approach to a complex and socially urgent matter, related with culture, science and art, has brought the urban development of the country to a situation having evident attributes of chaos. Most damage is done to the architecture of towns, where the role of urban design activity, defining the conceptions of built-up morphostructure, urban complexes and the architecture of public spaces, is essential. Sustainable compositional development of a town defining its individual image and aesthetic attraction also depends on the qualification of a participating architect urbanist and his role in a team of planners. A model of positioning urban design and planning in the systematic conception of architect's professional activity, science and education as well as possibilities of supplementing the classificators are proposed.

2

Architectural Development of Historic Health Care Institutions in Vilnius City

100%

Stauskis G.

Town Planning and Architecture

|

2010

|

vol. 34

|

issue 1

54-63

EN

For centuries health institutions have been the most traditional community-oriented providers of public services. The paper focuses on the initial steps of urban development of health facilities in Vilnius city. Historic health institutions are analysed as a specific prototype of what is understood today as a "hospital". In the paper special attention is drawn to the process of emerging of "a hospital" as an independent public institution, its connections to other public buildings, its urban integrity with adjusting and surrounding development as well as its architectural importance for Vilnius city.Having emerged as a consistent part of religious and sacral complexes, health institutions (špitolės - in Lithuanian) occupied a part of space in traditional convents, located throughout Vilnius Old Town. In early years (around the 15th-16th c) health and treatment spaces were based in ordinary rooms of convents and monasteries. Later in the 17th-18th c they were transferred to specially designated blocks and houses within a convent territory and occupied a major part of spaces there. In the late 18th - 18th c health facilities gradually were disconnected from convents and churches to separate building complexes and finally became completely a new and independent type of public institutions.During the historical periods of development health complexes changed their functional layout and so their planning from initial missions of "separation" and "isolation" to "care" and developed finally to "healing" and "cure". Analysis of selected cases in Vilnius Old Town reveals that as long as changes in urban location of health complexes took place, it was followed by their functional evolution. Making an integral part in numerous sacral complexes, usually consisting of a church, convent, healing centre, garden and cemetery, health institutions were a part of important "architectural hills" that are clearly notable as vertical and spatial landmarks in the surrounding townscape of Vilnius city. Artistic spatial arrangement and architectural expression are the other specific traits that distinguish health complexes - hospitals - in the context of surrounding development.Health complexes have always played the most important public role in Vilnius city as centres of social aid, community life, religion, culture and health services for local neighbourhoods. Research on the development of health institutions in historical run is a strong foundation to build up the perspectives for architectural and municipal policies for the future of these complexes. The issue gains special importance in the recent situation of essential transformation of the public health care system in Lithuania and in Vilnius city.

LT

Straipsnyje pateikiama sveikatos priežiūros įstaigų - šiandienos ligoninių prototipo - urbanistinės raidos analizė istoriniu rakursu. Atskleidžiama pirmųjų sveikatos priežiūros objektų - gydyklų - raidos chronologija išryškina jų ryšius su kitais visuomeniniais kompleksais, jungtis su gretimu ir aplinkiniu miesto apstatymu, taip pat architektūrinę svarbą Vilniaus miestui.Atsiradę po Vilniaus senamiestį pasklidusiuose vienuolynų pastatuose nuo XV a., sveikatos priežiūros objektai pradžioje užėmė dalį jų gyvenamųjų patalpų. Vėliau XVI-XVII a. gydymo paslaugos buvo tolydžio perkeliamos į atskirus vienuolynų pastatus ar jų priskirtas dalis, kur užėmė didžiąją dalį patalpų. XVIII-XIX a. sveikatos priežiūros pastatai palaipsniui prarado glaudų ryšį su sakraliniais pastatais, atsiskyrė nuo jų ir tapo nauju viešųjų paslaugų pastato - ligoninės - tipu.Per raidos šimtmečius sveikatos priežiūros ir gydymo pastatai įgavo savo unikalią funkcinę ir erdvinę struktūrą pagal teikiamas paslaugas, kurias pradžioje sudarė atskyrimas, globa bei priežiūra, vėliau - gydymas ir sveikatos priežiūra. Atliktas tyrimas rodo, kad sveikatos priežiūros gydymo pastatams atsiskiriant nuo vienuolynų, keitėsi ir jų funkcinė struktūra. Būdami dalimi sakralinių kompleksų, kuriuos dažniausiai sudarė bažnyčia, vienuolynas, gydykla, sodas ar parkas bei kapinės, gydymui naudojami vienuolynų pastatai išsiskyrė Vilniaus siluetuose ir panoramose - jie buvo raiškių "architektūrinių kalvų" dalimi. Šių pastatų grupių išraišką lėmė jų ypatinga erdvinė kompozicija bei architektūrinė raiška.Sveikatos priežiūros ir gydymo pastatai per visus laikus išlaikė itin glaudžius ryšius su vietos bendruomenėmis, teikdami joms socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūrą, būdami religijos ir kultūros centrai. Šių pastatų kompleksų istorinės raidos tyrimas yra tvirtas pagrindas, skirtas paremti šių kompleksų architektūrinės tvarkybos ir municipalinės politikos principams. Šis klausimas yra ypač aktualus šiandieną, kai pradedama radikaliai pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje ir Vilniaus mieste.

3

Lietuvos urbanistinių sistemų transformacijos ir mutacijos

100%

Juškevičius P., Mozūriūnaitė S., Motieka S.

Town Planning and Architecture

|

2009

|

vol. 33

|

issue 4

225-238

LT

Straipsnyje aptariamas Lietuvos naujos urbanistinės praktikos ir teorijos kūrimosi procesas, kuris daugeliu atvejų yra nesėkmingas. Per 20 m. susiformavo 3 probleminės sritys: savaiminiai spontaniški procesai - miesto rūdijimas arba mutacijos - nėra oficialiai pripažinti; suplanuotos miestų struktūrų transformacijos - jos neturi įvertinimo ir įgyvendinimo priemonių; mokslinės ir profesinės veiklos devalvavimas. Nagrinėjamos urbanistinio planavimo ir jo įgyvendinimo per tam tikrą laiką ir tam tikroje erdvėje disproporcijos, darniosios plėtros principų ir realiai vykstančių urbanistinių mutacijų turinio vektorių esminis išsiskyrimas. Siūlomi esminiai pakeitimai: pripažinti realiai egzistuojančius procesus ir urbanistinių sistemų įvairovę bei procesų tikimybinį pobūdį; periodinį planavimą transformuoti į tęstinį lankstų procesą; planavimo sprendinių privalomumą - į rekomendacijas; pripažinti visuomenės dalyvavimo privačių ir viešų interesų atskyrimo pagrindimą planavimo procese, pripažinti transformacijų ir mutacijų visumos ryšius.

EN

The paper discusses several issues related to the formation of new Lithuanian urban practice and theory in the rapidly developing urban environment. Resulting urban mutations and urban implications with problematic areas of contemporary cities are discussed. The authors identify the issues of undetermined and officially unacknowledged aspects and consequences, such as urban mutations, transformations and urban blight, by the inflexible Lithuanian urban planning system. The issue of inertia, lack of ability to adapt to a rapidly changing need of urban, economic fluctuations, and social change of organized development and planning are discussed.

Refine search results

3 Town Planning and Architecture

1 Daunora Z.

1 Juškevičius P.

1 Motieka S.

1 Mozūriūnaitė S.

1 Stauskis G.

1 2010

1 2009

1 2008

Urbanistikos Mokslo IR Studijų Vietos Lietuvos Klasifikatoriuose Paradoksai

Architectural Development of Historic Health Care Institutions in Vilnius City

Lietuvos urbanistinių sistemų transformacijos ir mutacijos