Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

Results found: 2

first rewind previous Page / 1 next fast forward last

Search results

Search:
in the keywords:  valstybė
help Sort By:

help Limit search:
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
LT
Globalizacijos veiksniai menkina valstybės galią ir keičia jos pobūdį, o Europos Sąjungos plėtra, taip pat jos vykdoma eurointegracijos politika įtvirtina naują valstybės ir regionų bei miestų santykių konfigūraciją. Valstybėms narėms vis labiau susisaistant dalis valstybės galios perduodama į aukštesnį supranacionalinį lygmenį, o dalis į žemesnį subnacionalinį lygmenį. Miestai ir regionai įgauna vis daugiau savarankiškumo, jų valdymo srityje ryškus perėjimas nuo centralizuoto prie daugialygio ar tinklinio, nuo vadybinio prie antrepreneriško valdymo. ES plėtojama Europos regionalizavimo politika ne tik teikia galimybių megzti tiesioginius regionų bei miestų ryšius, bet ir skatina kurti naujus miestų valdymo modelius, kurie laiduotų valdžios, visuomenės ir verslo partnerystę ir padėtų urbanistiniams regionams tapti konkurencingiems globalinėse rinkose. Straipsnyje aptariami kai kurie valstybės ir miestų santykių, taip pat miestų valdymo kaitos aspektai, svarstoma, kaip Lietuvos ir Vilniaus urbanistinė plėtra siejasi su europinės euroregionizacijos politikos nustatomomis gairėmis ir tos politikos teikiamomis galimybėmis.
EN
The paper examines the changing character of nation / state power and power relationships between state, regions and cities under the conditions of rapid grobalization and postfordist capitalism. European states, regions and cities sustain not only the pressure of globalizational factors and challenges, but they are the targets of Euro-integrational policy, especcially that of Euro-regionalization and urbanization. A part of state power is transmitted up to a supranational level and some part - down to regional and local levels, thus the authorities of a subnational level are empowered to act on their own account for good competitive positions in domestic and global markets. Some peculiarities of Lithuania's transition to a capitalist system are highlighted and landmarks of urbanization are concidered. Attention is paid to Vilnius urban development from the point of view of European regional and urban development policy trends.
2
Content available remote

National and European Identity

100%
EN
According to a generally accepted conception, members of a nation foster their national identity through assorting their memories of the past, elaborating and preserving their symbols collectively. We have to look for the original unity forming the basis of national unity either in the cohesive force of common origin and residence, or in the self-conscious contracts of the individuals, or in both. The European Union as such does not have sovereignty; those of the Member States overrule its legislative and executive institutions. Perhaps we can speak about the European Union as a community on a cultural basis. This will raise the question of multiculturalism. Recently an interesting polemic has been developing on the concept and role ofLeitkultur. In antiquity the Imperium Romanum, in the Middle Ages the Republica Christiana seem to have been the multicultural forerunners of the European Union.
LT
Remdamasis bendrąja nuostata, esą savasis tautinis tapatumas yra puoselėjamas, saugant prisiminimus apie praeitį ir tobulinant jų bendruosius simbolius, straipsnio autorius pabrėžia vienos ar kitos tautos narių vienybės paieškų būtinybę. Būtent ji turėtų tapti tautinio tapatumo pagrindu, pabrėžiant istorinių tautos šaknų ir gyvenamojo arealo bei sąmoningo tautiečių bendra(darbia)vimo svarbą. Europos Sąjunga, straipsnio autoriaus teigimu, nėra suvereni, ir tik tam tikroms jos narėms lyderėms priklauso įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucijos. Todėl galbūt galima kalbėti apie Europos Sąjungą kaip apie bendruomenę, vienijamą tos pačios europietiškosios kultūros. Taip kyla multikultūralizmo klausimas. Ypač įdomi polemika šiuolaikinėje Europoje plėtojama, pasak straipsnio autoriaus,Leitkultursampratos ir vaidmens klausimu. Europos Sąjungos pirmtakėmis lyg ir galima laikyti senovės Romos imperiją ir viduramžiškąją Krikščioniškąją Respubliką. Jos abi turėjo vadinamąjąLeitkulturirlingua franca. Dabar nežinoma, kokialingua francapadėtų išspręsti itin sudėtingas komunikacijos Europoje problemas.Leitkulturpagrindą Europos kontinente visgi turėtų sudaryti senosios europietiškosios politikos ir kultūros tradicijos.
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.