Results found: 1

Search results

Sort By:

Limit search:

Ankstyvoji modernizacija Užnemunėje: luominio mentaliteto erozija XIX amžiaus pradžioje

100%

Viliūnas D.

Lietuvos istorijos metraštis

2021

issue 2

29-53

The article raises a polemical question, pointing to the fact that the regional history of Lithuania has not yet been sufficiently researched. It states that knowledge of the history of Trans Niemen Lithuania (the left bank of the Nemunas, Sudovia/Suvalkija), an important focus of modernisation in 19th-century Lithuania, is based on unscientific insights; and historical facts preceding the national revival movement are ignored. It is suggested to return to the discourse of the nobility, the landowners of the Užnemunė region, in the first half of the 19th century. A representative sample of the research is determined: participants in the Marijampolė Seimelis (local council). It distinguishes the leaders: the local council and the sub-prefect. The writings by these leaders, official letters to the Ministry of the Interior, and the so-called ‘Peasants’ Questionnaire’, are analysed. They are compared to similar texts from the Polish regions of the Duchy of Warsaw. The terminology and rhetoric of the Marijampolė nobles selected show the erosion of the mentality of the feudal class: implicit links with the political and intellectual avant-garde of the country, and empathy for the problems of the peasants. Responsibility at a state level is observed, with the local council saying that reforms required a general framework for economic recovery and intensifica- tion, supported by a stable government. The speeches of the Suvalkija nobility provide indirect information about the level of emancipation in peasant society: the legal, economic and moral autonomy of peasants is recognised, and respect for the peasant’s ‘personal interests’ is expressed. An important reason for the economic emancipation of farmers is the increase in the circulation of cash during the period of the Prussian annexation.

Straipsnyje tyrinėjamas Užnemunės sociokultūrinis laukas XIX a. pradžioje. Keliamas klausimas apie bajorijos (žiemionių) požiūrį į valstiečių laisvinimą. Pagrindžiama reprezentatyvi tyrimo imtis – Marijampolės seimelio dalyviai; joje išskiriami lyderiai – Pavieto taryba ir subprefektas. Nagrinėjami šių lyderių tekstai – oficialūs 1814 m. laiškai Vidaus reikalų ministerijai, vadinamoji „Valstiečių anketa“; ji gretinama su analogiškais Varšuvos kunigaikštystės lenkiškų pavietų tekstais. Rinktinių Marijampolės bajorų terminijoje ir retorikoje įžvelgiama luominio mentaliteto erozija; numanomos sąsajos su politiniu ir intelektiniu šalies avangardu, konstatuojama empatija valstiečių problemų atžvilgiu. Įžvelgiama valstybinio lygio atsakomybė, Pavieto tarybai teigiant, kad reformoms būtina stabilios valdžios palaikoma bendroji ekonomikos gaivinimo ir intensyvinimo sistema. Suvalkijos bajorų tekstai teikia netiesioginės informacijos apie valstiečių sociumo emancipacijos lygmenį: pripažįstama valstiečių teisinė, ekonominė, moralinė autonomija, reiškiama pagarba valstiečio „asmens interesui“. Svarbi ekonominės Užnemunės ūkininkų emancipacijos ištaka – Prūsų aneksijos periodu išaugusi grynųjų pinigų cirkuliacija.

Refine search results

1 Lietuvos istorijos metraštis

1 Viliūnas D.

1 2021

Search results

Ankstyvoji modernizacija Užnemunėje: luominio mentaliteto erozija XIX amžiaus pradžioje