Results found: 2

Search results

Search:
in the keywords: Baltarusija

Sort By:

Limit search:

Belarus: A Borderland Civilization or Civilization Outskirts? Sociological Reflection

100%

Titarenko L.

Limes. Cultural Regionalistics

2009

vol. 2

issue 1

64-81

The concept of civilizations plays an important role in the current scientific literature. Some authors select a particular number of civilizations. For other authors it is an open question how many civilizations exist: the answer depends on the criteria applied. The paper discusses the concept of the borderland civilization that relates to the countries (space) and people (cultural communities living in this space), situated "between" the two "key cultural groupings" (in Samuel Huntington's sense) and inevitably combines some features from both of them. The author argues that, firstly, the population on today's Polish-Lithuanian-Belarusian border constitutes a particular borderland civilization where the local identity dominates over national or ethnic identities. Although other identities might be in use here, the population of this borderland region primarily considers itself as "local" where multi-ethnic, multi-cultural and multi-religious communities have existed for centuries.Secondly, the current Belarus itself can be viewed as a case of a borderland sub-civilization: throughout its history it has been constantly influenced by Latin (Western) and Byzantine (Eastern) civilizations that resulted in Belarusian cultural pluralism, high level of religious and ethnic tolerance, and local self-identification of the population. Therefore, there is no "choice" for Belarus to belong to one "pure" civilization: it is destined to exist in the borderland. From this approach, current Belarus is not "civilization outskirts": it is a sub-civilization with all the attributes such as culture, values, ideas of history, and supra-national socio-cultural community of people.

Civilizacijų samprata atlieka svarbų vaidmenį dabartinėje mokslinėje literatūroje. Vieni autoriai teigia esant tam tikrą civilizacijų skaičių. Kitiems autoriams lieka atviras klausimas - kiek yra civilizacijų. Atsakymas priklauso nuo taikomo kriterijaus. Straipsnyje apmąstoma paribio civilizacijos samprata, kuri yra susijusi tiek su šalimis (erdve), tiek su žmonėmis (kultūrinėmis bendruomenėmis, gyvenančiomis toje erdvėje), įsikūrusiais tarp dviejų pagrindinių kultūrinių grupių (remiantis Samuelio Huntingtono požiūriu), kurios neišvengiamai derina abiejų bruožus. Straipsnio autorė įrodinėja, kad, pirma, nūdienė lenkų, lietuvių ir baltarusių paribio populiacija kuria ypatingą paribio civilizaciją, kurios sąlygomis vietinis tapatumas ("mes čionykščiai") dominuoja tautinio arba etninio tapatumų atžvilgiu. Nors čia gali koegzistuoti ir kiti tapatumai, tačiau ši paribio populiacija iš esmės save suvokia kaip "vietinę", kurioje šimtmečiais egzistavo daugiaetninės, daugiakultūrės ir daugiareligės bendruomenės. Antra, pasak autorės, dabartinė Baltarusija gali būti vertinama kaip paribio subcivilizacijos atvejis. Jos istorijai daug įtakos turėjo lotyniškoji (Vakarų) ir bizantiškoji (Rytų) civilizacijos, o tai lėmė baltarusių kultūrinį pliuralizmą, didelę religinę ir etninę toleranciją bei vietinės populiacijos tapatumo formavimąsi. Todėl Baltarusija neturi alternatyvos priklausyti vienai "grynai" civilizacijai - jai lemta egzistuoti paribyje. Iš šio požiūrio išplaukia, kad dabartinė Baltarusija nėra "civilizacijos pakraščiai". Ji yra subcivilizacija su visomis jai būdingomis savybėmis, tokiomis kaip kultūra, vertybės, istorijos idėjos, ir viršnacionaline sociokultūrine žmonių bendruomene.

Regional Models of Urbanization and National Identity Development (Case Study of Belarus)

80%

Danskikh S.

Limes. Cultural Regionalistics

2008

vol. 1

issue 1

88-98

The article discusses the influence of the process of urbanization on the Belarusian nationality. Due to some historical conditions the Western cities-communes have not formed in Belarus. At the beginning of the New Ages the Belarusian city has had Magdeburgian law and the trading relations, it has been the centre of the political life, the residence of the State officials and the provinces. Through the social-economical backwardness of the Russian empire the peasants of Belarus could not move into the towns from the country. The towns and the cities in Belarus were not Belarusian but Jewish and Polish ones. Due to the World War II there have emerged the Polish Holocaust, repatriation and the Soviet industrialization which have made some auspicious conditions for the overtaking modernization in Belarus. During only one generation the peasant Belarusian nation has become the urban one. Such overtaking process of the urbanization has been preventing the formation of the standards and the traditions of the Belarusian city. The basis of the social and cultural life of Belarusians has been forming the traditions of the Soviet culture. That is why we can come to the conclusion that the overtaking modernization is closely related to the radical changes of the national identity. The more overtaking is modernization of the cities and the whole State, the more dangerous is the deprivation of the national peculiarity. The nation whose spiritual life is not utterly formed can hardly successfully adapt itself to the social and economical changes, which are determined by the overtaking modernization. These alterations do absolutely not correspond to its spiritual way of life.

Šiame straipsnyje apmąstoma urbanizacijos proceso įtaka baltarusių tautiškumui. Dėl tam tikrų istorinių sąlygų Baltarusijoje nesusiformavo vakarietiško pobūdžio miestai-komunos. Naujųjų laikų pradžioje baltarusiškas miestas turėjo Magdeburgo teises ir prekybinius santykius, buvo politinio gyvenimo centras su valdininkijos rezidencija ir provincijomis. Dėl Rusijos imperijos socialinio-ekonominio atsilikimo Baltarusijos valstiečiai negalėjo iš kaimų persikelti gyventi į miestus. Pastarieji iki pat XX amžiaus pradžios buvo ne baltarusiški, bet žydiški arba lenkiški. Antrasis pasaulinis karas lėmė lenkų holokaustą, repatriaciją ir tarybinę industrializaciją, kuri sudarė palankias sąlygas sparčiai Baltarusijos urbanizacijai. Būtent dėl šio proceso labiausiai nukentėjo valstiečiai. Tereikėjo vienos kartos, kad valstietiška baltarusių tauta taptų miestiška. Toks spartus urbanizacijos procesas neleido susiformuoti baltarusiškojo miesto gyvenimui būdingoms normoms ir tradicijoms. Baltarusių socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindą sudarė rusų sovietinės kultūros tradicijos. Taigi sparti modernizacija glaudžiai susijusi su radikaliomis tautinio tapatumo permainomis. Kuo sparčiau modernizuojami miestai ir visa valstybė, tuo didesnis pavojus prarasti tautinį savitumą. Tauta, kurios dvasinis gyvenimas dar nėra visiškai susiformavęs, vargu ar gali sėkmingai adaptuotis prie itin sparčios modernizacijos nulemtų socialinių ir ekonominių pokyčių, kurie visiškai neatitinka jos dvasinio gyvenimo būdo.

Refine search results

2 Limes. Cultural Regionalistics

1 2009

1 2008

1 Danskikh S.

1 Titarenko L.

Search results

Belarus: A Borderland Civilization or Civilization Outskirts? Sociological Reflection

Regional Models of Urbanization and National Identity Development (Case Study of Belarus)