The article deals with the conception of hypercivilization that was developed by contemporary French media philosopher Jean Baudrillard and discusses its originality, innovation and philosophical-sociological validity. It is compared with the classical conception of Western civilization, highlighting their basic similarities and differences. The author investigates the relationships between classical Western civilization and traditional metaphysics and between contemporary hypercivilization and pataphysics. The first section of the article is introduced to the meaning and problematicity of the concept of civilization, analyzing the connections between the concepts of civilization and culture. The second section discusses traditional French concept of civilization. The third section analyzes and interprets the conception of hypercivilization of Baudrillard. The last one from a critical thinking perspective discusses the philosophical-sociological validity of the conception of hypercivilization of Baudrillard, seeking for possible parallels with the conception of classical Western civilization.
LT
Santrauka Straipsnyje tyrinėjama šiuolaikinio prancūzų medijų filosofo Jeano Baudrillard'o plėtojama hipercivilizacijos samprata, aptariamas jos originalumas, novatoriškumas ir filosofinis-sociologinis pagrįstumas. Ji lyginama su klasikine Vakarų civilizacijos samprata, išryškinami jų pagrindiniai panašumai ir skirtumai. Tyrinėjami klasikinės Vakarų civilizacijos ir tradicinės metafizikos bei šiuolaikinės hipercivilizacijos ir patafizikos santykiai.Pirmajame straipsnio skirsnyje pristatoma civilizacijos sąvokos reikšmė ir problemiškumas, analizuojamos jos ir kultūros sąvokos sąsąjos. Antrajame skirsnyje aptariama tradicinė prancūziškoji civilizacijos samprata. Trečiajame analizuojama ir interpretuojama Baudrillard'o pateikiama hipercivilizacijos samprata. Paskutiniame, ketvirtajame, skirsnyje iš kritinio mąstymo perspektyvos aptariamas Baudrillard'o plėtojamos hipercivilizacijos sampratos filosofinis-sociologinis pagrįstumas, ieškoma galimų paralelių su klasikiniu Vakarų civilizacijos konceptu.
The article deals with the concept of a "global village" in the aspect of communication. In the first part of the article this concept is introduced without undertaking any judgments and following a position of a judicial researcher. In the second part the conditions of the possibility of a "global village", regarding the crucial differences of globality and villagicity and their incompatibility, are questioned. A thought is raised whether M. McLuhan's "global village", which is constituted by contemporary information and communication technologies and treated as new media, should be assessed as a "global city", attaching to globality some essentially new and unaccustomed meanings, inspired by the traditional socio-cultural structural transformations to the networkful non-structural systems.
LT
Straipsnyje komunikaciniu aspektu tiriama M. McLuhano "globaliojo kaimo" samprata. Pirmoje jo dalyje ši samprata pristatoma nesiimant jokių jos vertinimų ir laikantis bešališkos tyrėjo pozicijos. Antroje straipsnio dalyje kvestionuojamos "globaliojo kaimo" galimybės sąlygos dėl esminių globalumo ir kaimiškumo skirtumų bei jų tarpusavio nesuderinamumo. Išsakoma mintis, kad McLuhano įžvelgiamas "globalusis kaimas", kurį jo mąstymo perspektyvoje steigia dabartinės informacijos ir komunikacijos technologijos, traktuojamos kaip naujosios medijos, turėtų būti traktuojamas kaip "globalusis didmiestis", globalumui suteikiant iš esmės naujų ir neįprastų konotacijų, inspiruotų tradicinių sociokultūrinių struktūrų transformacijų į tam tikras tinkliškas bestruktūres sistemas.
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.