Search results

1

English-Only Language Policy: The Road to Provincialism?

100%

Wickström B.-A.

Acta Universitatis Sapientiae, European and Regional Studies

|

2016

|

vol. 9

|

issue 1

71-76

EN

In this note, we outline various possible long-run effects of an English-only acquisition policy in the European Union. The point of departure is how individual behaviour adapts to constraints in the environment. This leads to changes in collective behaviour, which becomes part of the environment, again influencing individual behaviour. Possible equilibria of this feedback mechanism are discussed. It is argued that domain loss and diglossia may result. The process is further characterized by external effects. Looking at language knowledge as a merit good, path dependencies and multiple stable equilibria can be explained.

2

Index ofregional economic development. Some considerations and the case of Poland

100%

Pater R., Harasym R., Skica T.

Studia Regionalne i Lokalne

|

2015

|

issue 1(59)

54-85

EN

A measure of economic development for regions is proposed in the form of a multicomponent index. This measure is composed of the following aspects: technology, infrastructure, human capital and social capital and defied by an array of indicators. Such a measure has significant advantages over the most commonly used indicator of GDP per capita. The statistical data based on which it is built are freely available and with a much shorter time lag than GDP at the regional level. This indicator makes it possible to depict economic factors behind long-run economic growth as well as to include less measurable factors such as social change, environmental degradation, etc. On the one hand, the proposed indicator comprises symptoms of the quality of life, and on the other hand, it includes factors which are essential for long-run economic growth and productivity. The authors show usefulness of such an indicator for policy formulation, which is rarely pointed out in the case of other indexes and is especially important at a time when long-run economic growth, and also development, in high-developed countries is endangered. The authors also discuss some general aspects of constructing indexes of economic development for regions, e.g., the often omitted problem of inclusion of cyclical indicators in the indexes of development. Empirical analysis of the proposed indicator is made for the NUTS-2 regions of Poland for the years 2009–2011.

PL

W artykule zaproponowano miernik rozwoju społeczno-gospodarczego województw o postaci wskaźnika wielokomponentowego. Miernik obejmuje następujące obszary: technologia, infrastruktura, kapitał ludzki i kapitał społeczny, które definiowane są przez wiele innych wskaźników. Posiada on znaczące przewagi w stosunku do najczęściej stosowanego wskaźnika PKB per capita. Dane statystyczne, na podstawie których jest tworzony, są powszechnie dostępne i ze znacznie mniejszym opóźnieniem niż PKB na poziomie regionów. Wskaźnik ten pozwala ująć czynniki gospodarcze związane z długookresowym wzrostem gospodarczym, jak i efekty zewnętrzne, takie jak zmiany społeczne oraz zanieczyszczenie środowiska i inne. Zaproponowana konstrukcja wskaźnika obejmuje elementy wskaźników jakości życia, popularnych na poziomie krajów, jednak uwzględnia również czynniki niezbędne dla rozwoju gospodarek, a prowadzące do wzrostu wydajności pracy. Autorzy stoją na stanowisku, że takie ujęcie jest niezbędne w dobie problemów gospodarek z długookresowym wzrostem gospodarczym, wpływającym na ich rozwój. W artykule dokonano analizy empirycznej zaproponowanego miernika w odniesieniu do województw w latach 2009–2011. Stwierdzono podobieństwa, ale również wyraźne dywergencje wartości zaproponowanego wskaźnika w przekroju województw w stosunku do PKB per capita. Bazując na powyższych ustaleniach, dokonano także analizy przyczyn takiego stanu rzeczy.

3

Urabanistinių Struktūrų Formavimo IR Žemės Naudojimo Klasifikavimo Problematika

80%

Juškevičius P., Jauneikaitė K.

Town Planning and Architecture

|

2008

|

vol. 32

|

issue 4

240-247

LT

Urbanistinių struktūrų formavimas ir sisteminis įvertinimas išlieka kaip viena iš svarbiausių problemų, kurios egzistavimas mažina planavimo efektyvumą. Esminiai neigiami veiksniai slypi neišvystytoje ir nesistemiškoje planavimo sistemoje. Struktūrų formavimas nepatenka į didžiausio suinteresuotumo ratą, palyginti su žemes savininkų ir investuotojų suinteresuotumu padidinti žemės naudojimo įvairovę ir vertę bei grąžą. Dabartinėje praktikoje sektorinių institucijų procedūrinis dalyvavimas įgauna monopolinį ir nediskutuojamą pobūdį, o planavimo sistemoje įteisinta vienintelė politinio įvertinimo forma negarantuoja objektyvumo. Žemės naudojimo paskirtys, būdai ir pobūdžiai nekoreliuoja su urbanistinio planavimo tikslais, objektų fizine ir funkcine įvairove. Straipsnyje nagrinėjamos urbanistinių struktūrų formavimo sąsajos su žemės naudojimo klasifikavimo principais, informaciniu aprūpinimu, struktūrų įvertinimo principais, vystymo tikslais ir jų reikšmės kaitos koreliacija su susisiekimo ir informacinių technologijų raida. Pateikiamos prielaidos urbanistinių struktūrų formavimo problemoms spręsti: liberalizuoti ir perduoti planuotojo kompetencijai žemės naudojimo tipų ir formų bei reglamentų išsamaus turinio pagrindimą, įvertinant, kad keičiasi urbanistinių struktūrų forma, vaidmuo ir reikšmė miesto funkcionavimui, pereiti prie kokybiškai naujo sisteminio įvertinimo, paremto miesto e. modeliais ir išorės efektų identifikavimu bei jų monetarizavimu.

EN

Formation of urban structures and systematic evaluation remain one of the most important problems causing reduction of planning efficiency. The main negative factors result from undeveloped and nonsystematic planning system. Formation of structures doesn't gain access to the circle of the greatest interests, comparing with land owners' and developers' interests to increase the variety and value of land use. Procedural participation of sectorial institutions assumes monopolistic and nonnegotiable character in the present practice, and political judgement is the only evaluation form existing in planning system and it doesn't guarantee objectiveness. Land use purposes, types and subtypes don't correlate with urban planning objectives, physical and functional variety of objects. Links between formation of urban structures and principles of land use classification, informational welfare, structure evaluation principles, development intentions as well as correlation of their significance alternation with evolution of communication and informational technologies are analysed in this paper. Suggestions for solving problems in urban structure formation are set forward: to liberalize and transfer comprehensive reasoning of land use types, forms and regulation to the planner's competence, considering that the forms, role and significance of urban structures are changing, and proceed to a qualitatively new systematic evaluation, based on city e-models and identification and monetarization of external effects.

Refine search results

1 Acta Universitatis Sapientiae, European and Regional Studies

1 Studia Regionalne i Lokalne

1 Town Planning and Architecture

1 2016

1 2015

1 2008

1 Harasym R.

1 Jauneikaitė K.

1 Juškevičius P.

1 Pater R.

1 Skica T.

1 Wickström B.-A.

English-Only Language Policy: The Road to Provincialism?

Index ofregional economic development. Some considerations and the case of Poland

Urabanistinių Struktūrų Formavimo IR Žemės Naudojimo Klasifikavimo Problematika