Results found: 2

Search results

Search:
in the keywords: pilietinė visuomenė

Sort By:

Limit search:

The Political Frontiers of Europe as a Civil Society: J. Habermas' Rejection of a European Volk and M. Foucault's Balance of Power as Protections Against European Nation-State

100%

Karskens M.

Limes. Cultural Regionalistics

2008

vol. 1

issue 2

186-198

With the help of J. Habermas and M. Foucault, it is argued that the idea of Europe is, first of all, the ideal of an unlimited civil society. Human rights, the rule of law and the legal European institutions are its political backbone. The European Union itself is somehow the realization of this ideal conception of a borderless, unlimited society. It is argued that the European Union in this respect is a heterotopia within the bordered and sovereign member states themselves. Seen from the outside, however, and in the world of geopolitics, Europe is a political power with closed borders and excluding frontiers. In this respect the European Union is a continuation of the old European Balance of Power.

Remiantis J. Habermasu ir M. Foucault, Europos idėja straipsnyje traktuojama kaip neribotos pilietinės visuomenės idealas, kurio politinį pagrindą sudaro žmogaus teisės, įstatymo valdžia ir teisinės Europos institucijos. Tam tikra prasme šią idealią sienų neturinčios, neribotos visuomenės koncepciją realizuoja pati Europos Sąjunga. Šia prasme, žvelgiant iš "vidinės" suverenių, turinčių sienas narių valstybių perspektyvos, ji laikytina heterotopija. Tačiau, žvelgiant iš išorės ir geopolitiškai, Europa yra politinė galia su uždaromis sienomis, griežtai sauganti savo ribas. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga gali būti vertinama kaip senojo europietiškojo galios pusiausvyros projekto tąsa.

The Features of the Resumption and Set of Lithuanian Catholic Church in the First Decade of the Re-Establishment of Independence

80%

Pruskus V.

Limes. Cultural Regionalistics

2010

vol. 3

issue 2

110-123

In the article the singularity chances of Catholic Church as the institute after the re-establishment of Independence are analyzed. Two influences of the Church, inside and outside growing, conditioned by the present economic, social and cultural transformations are researched. The topics of public globalization processes, born out of religious pluralism, to which we have to react, considering having concrete Churchy heritage of acting that was formed by historical experience and concrete circumstances are also analyzed. It is also spoken about the Catholic Church in terms of government and political life.

Straipsnyje analizuojami Katalikų Bažnyčios atnaujinimo ypatumai ir augimo įtampos šaltiniai (atkūrus Lietuvos nepriklausomybę) pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu Lietuvoje (1990-2001). Nagrinėjamos Bažnyčios vidaus ir išorės permainos, nulemtos visuomenės ekonominių, socialinių ir kultūrinių pokyčių, visuotinės globalizacijos procesų pagimdyto religinio pliuralizmo, į kurį tenka reaguoti atsižvelgiant į turimą bažnytinės veiklos paveldą, suformuotą istorinės patirties ir konkrečių aplinkybių. Aptariama Katalikų Bažnyčios būklė valstybės ir politinio gyvenimo atžvilgiu. Parodoma, kad šią padėtį ženklino trys esminės nuostatos. Pirma, Katalikų Bažnyčia išreiškė principinę poziciją už demokratinę politinę tvarką, nors tai toli gražu neturi reikšti, kad šis kone deklaratyvus demokratijos priėmimas nusako tikinčiųjų suvokiamus demokratijos principus, ypač laisvės ir tolerancijos. Antra, Bažnyčia ieškojo būdų ir priemonių atskleisti savo santykius su politinėmis partijomis, pirmiausia LKDP, turinčia šimtametę tradiciją (įkurta 1904 m.). Tačiau nesutarimai tarp įvairių interesų grupių partijos viduje ir galiausiai skaidymasis - "moderniųjų krikdemų" (gerokai nutolusių nuo Bažnyčios) sparno atsiskyrimas nuo LKDP - privertė Bažnyčią užimti nuosaikesnę poziciją ir atsargiau vertinti krikščionišką demokratinę orientaciją deklaruojančias partijas, tuo labiau išskirti vienintelę, prioritetinę. Trečia, Bažnyčia Lietuvoje nebuvo linkusi sieti savęs su nacionaline idėja ir nacionalizmu. Tokia pozicija prisidėjo mažinant įtampą tarp lietuvių ir šalyje gyvenančių tautinių mažumų, stiprinant ryšius su protestantų, ortodoksų ir sentikių bendruomenėmis. Nors, atrodo, Katalikų Bažnyčios santykiai su valstybe gerėja, tačiau tebelieka ir spręstinų dalykų.

Refine search results

2 Limes. Cultural Regionalistics

1 2010

1 2008

1 Karskens M.

1 Pruskus V.

Search results

The Political Frontiers of Europe as a Civil Society: J. Habermas' Rejection of a European Volk and M. Foucault's Balance of Power as Protections Against European Nation-State

The Features of the Resumption and Set of Lithuanian Catholic Church in the First Decade of the Re-Establishment of Independence