Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

Results found: 8

first rewind previous Page / 1 next fast forward last

Search results

Search:
in the keywords:  struktūra
help Sort By:

help Limit search:
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
1
Content available remote

Tvarumo ir darnos veiksniai planuojant urbanistinę plėtrą

100%
Daunora Z.
Town Planning and Architecture
|
2010
|
vol. 34
|
issue 4
208-215
LT
Svarstomi tvarumo (sustainability) ir darnos (harmony) sąvokų skirtumai ir dėl jų painiojimo atsirandančios netiksliossustainable developmentstrategijos interpretacijos. Aptariamos urbanistinio projektavimo ir planavimo norminimo spragos, tampančios rimtu kliuviniu tvariai miestų ir rajonų urbanistinei plėtrai. Nurodoma, kad prioritetiniai uždaviniai yra: 1) urbanistinio projektavimo normyno įteisinimas; 2) diferencijuotas miesto struktūrinių dalių plėtros apibrėžimas; 3) detalizuotas miesto centrinės dalies formavimo numatymas; 4) integruotas priemiesčio zonos arba metropolinio arealo planavimas.
EN
The paper discusses conceptual differences of the definitions "sustainability" and "harmony" and the confusion caused by incorrect interpretations of sustainable development strategies. The paper also deals with gaps in urban design and planning standardization, which becomes a serious obstacle to sustainable urban and regional development. The priority targets indicated in this paper are: 1) urban design normative validation; 2) differential definition of urban structural areas development; 3) establishment of detailed urban central part formation and 4) integrated planning of the suburban and metropolitan range area.
2
Content available remote

Tramvajus IR (ARBA) Metropolitenas Vilniaus Urbanistinėje Struktūroje. Pasiūlymai IR Argumentai

80%
Juškevičius P., Valeika V., Jauneikaitė K.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 3
183-192
LT
Vilniaus susisiekimo problemas sukūrė ir toliau kurs gyventojų mobilumas ir pasirenkamos susisiekimo priemonės, taip pat ir gyvenimo būdas urbanistinės struktūros, gatvių tinklo ir kitokio tipo aplinkoje. Tokios visumos reguliavimas (valdymas) ir yra problemų sprendimo raktas. Dabartinėse diskusijose apie tokią visumą arba apie tramvajaus, metropoliteno funkcionavimo aplinką neužsimenama. Problemos sprendimui priskirtinos pastangos rasti tinkamas viešojo ir asmeninio susisiekimo sistemų išvystymo proporcijas. Straipsnyje nagrinėjama socialinė ir politinė susisiekimo sistemos aplinka, susisiekimo kokybė, faktinis transporto priemonių srautas ir vežimų galia, mobilumo valdymas, urbanistinės struktūros svarba apskritai ir konkrečiai Vilniaus atveju. Pateikiami pasiūlymai ir argumentai tramvajaus diegimo klausimu.
EN
Until now and continuously in future communication problems in Vilnius will be caused by residents' mobility and chosen communication means as well as the way of living in urban structure, street network and other type of environment. Regulation (management) of such an entirety would be a clue for solving the problems. In nowadays discussions there are no mentions about such an entirety or tram/metro functional environment. Efforts to find proper development proportions of public and personal transportation systems are one of measures for real problem solution. With this purpose social and political communication system environment, flowde factoand transportation potency, mobility management and importance of urban structure were approached in this work in general and specifically for Vilnius case. Suggestions and arguments for tram system implementation are given in the paper.
3
Content available remote

Baziniai Kultūrinės Miesto Funkcijos Modeliai. Miesto Kultūrinio Karkaso Metmenys

80%
Butkus T.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 2
86-102
LT
Nagrinėjami baziniai kultūrinės miesto funkcijos modeliai, kurių formavimosi pagrindas - kultūrinis potencialas. Aiškinamasi, kaip šie modeliai tampa akumuliaciniu kultūrinės funkcijos šaltiniu. Išskiriamos trys bazinių modelių grupės: anklavai, institucijos, habitatai. Remiantis istorinėmis pasaulio šalių kultūros planavimo paradigmomis siūloma šešių taikomųjų modelių strategija. Iškeliama miesto kultūrinio karkaso prielaida, pateikiami jo erdvinės ir kompozicinės sandaros principų metmenys. Analizė remiasikultūrinės miesto funkcijoskoncepcija, urbanistinėje struktūroje apibrėžta kaipvietų, objektų ir reiškinių kompleksuir pasireiškiančiumiesto galių reproduktyvumu.
EN
The paper discuss the basic models of city's cultural function (CF) formed on the basis of cultural potential. It is analysed how they become an accumulative source of CF. According to the CF concept, which defines the term as the complex of places, objects and phenomena that expose in an urban structure as the reproduction of city's power, three basic model groups are educed: enclaves, institutions (cultural centers) and habitats (environments). The author proposes applied model strategy based on combination of historic world paradigms of cultural planning. The premise of urban-cultural framework is brought forward, and the outlines of its spatial and composite arrangement are presented.
4
Content available remote

Urabanistinių Struktūrų Formavimo IR Žemės Naudojimo Klasifikavimo Problematika

80%
Juškevičius P., Jauneikaitė K.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 4
240-247
LT
Urbanistinių struktūrų formavimas ir sisteminis įvertinimas išlieka kaip viena iš svarbiausių problemų, kurios egzistavimas mažina planavimo efektyvumą. Esminiai neigiami veiksniai slypi neišvystytoje ir nesistemiškoje planavimo sistemoje. Struktūrų formavimas nepatenka į didžiausio suinteresuotumo ratą, palyginti su žemes savininkų ir investuotojų suinteresuotumu padidinti žemės naudojimo įvairovę ir vertę bei grąžą. Dabartinėje praktikoje sektorinių institucijų procedūrinis dalyvavimas įgauna monopolinį ir nediskutuojamą pobūdį, o planavimo sistemoje įteisinta vienintelė politinio įvertinimo forma negarantuoja objektyvumo. Žemės naudojimo paskirtys, būdai ir pobūdžiai nekoreliuoja su urbanistinio planavimo tikslais, objektų fizine ir funkcine įvairove. Straipsnyje nagrinėjamos urbanistinių struktūrų formavimo sąsajos su žemės naudojimo klasifikavimo principais, informaciniu aprūpinimu, struktūrų įvertinimo principais, vystymo tikslais ir jų reikšmės kaitos koreliacija su susisiekimo ir informacinių technologijų raida. Pateikiamos prielaidos urbanistinių struktūrų formavimo problemoms spręsti: liberalizuoti ir perduoti planuotojo kompetencijai žemės naudojimo tipų ir formų bei reglamentų išsamaus turinio pagrindimą, įvertinant, kad keičiasi urbanistinių struktūrų forma, vaidmuo ir reikšmė miesto funkcionavimui, pereiti prie kokybiškai naujo sisteminio įvertinimo, paremto miesto e. modeliais ir išorės efektų identifikavimu bei jų monetarizavimu.
EN
Formation of urban structures and systematic evaluation remain one of the most important problems causing reduction of planning efficiency. The main negative factors result from undeveloped and nonsystematic planning system. Formation of structures doesn't gain access to the circle of the greatest interests, comparing with land owners' and developers' interests to increase the variety and value of land use. Procedural participation of sectorial institutions assumes monopolistic and nonnegotiable character in the present practice, and political judgement is the only evaluation form existing in planning system and it doesn't guarantee objectiveness. Land use purposes, types and subtypes don't correlate with urban planning objectives, physical and functional variety of objects. Links between formation of urban structures and principles of land use classification, informational welfare, structure evaluation principles, development intentions as well as correlation of their significance alternation with evolution of communication and informational technologies are analysed in this paper. Suggestions for solving problems in urban structure formation are set forward: to liberalize and transfer comprehensive reasoning of land use types, forms and regulation to the planner's competence, considering that the forms, role and significance of urban structures are changing, and proceed to a qualitatively new systematic evaluation, based on city e-models and identification and monetarization of external effects.
5
Content available remote

Besiformuojančio Vilniaus moderniojo centro urbanistinis modelis

80%
Motieka S.
Town Planning and Architecture
|
2009
|
vol. 33
|
issue 4
195-210
LT
Vilniaus identiteto tęstinumui bei tolimesniam kokybiško sostinės įvaizdžio formavimui didelę svarbą turi šiuo metu stichiškai besivystančio Neries dešiniojo kranto ir "architektūrinės kalvos" tolimesnės raidos urbanistiniai principai. Nereguliuojamos plėtros toleravimas darytų didžiausią neigiamą poveikį miesto identitetui, kraštovaizdžiui, kultūros paveldui, materialiam turtui ir šių veiksnių tarpusavio sąveikai. Todėl būtina nusistatyti aiškius metodinius moderniojo centro plėtros principus, kurie apibrėžtų vientisą urbanistinį centro įvaizdį, užtikrintų planuojamos teritorijos polifunkciškumą visuomeninių interesų atžvilgiu. Taptų aiškios investicinės erdvės galimybės, reglamentuotos sąlygos kultūriniam ir gamtiniam savitumui saugoti, ryškinti ir racionaliai naudoti, atsirastų objektyvios galimybės planuojamos teritorijos plėtrai valdyti ir svarbiausiems reglamentams nustatyti.
EN
Urban development principles of the "urban hill" on the right bank of the Neris river, which now is developing rather chaotically, have major importance for further formation of Vilnius urban identity and for formation of qualitative image of the capital. Toleration of further unregulated development would have a huge negative influence on urban identity, landscape, cultural heritage, real estate, and on interaction of these subjects. Therefore, it is necessary to define clear development principles of the modern centre in order to describe its complete urbanistic image and secure multifunctionality for public needs. This will make the area clear for investment, create conditions for preservation, accentuation and rational use of cultural and natural heritage. It will create objective possibilities for development management and establishment of regulation principles for the analysed area.
6
Content available remote

Parko problematika struktūrinėje miesto plėtroje (Šiaulių miesto pavyzdžiu)

80%
Alistratovaitė-Kurtinaitienė I.
Town Planning and Architecture
|
2010
|
vol. 34
|
issue 4
216-234
LT
Šiuo metu vėl pradėta gręžtis į miestuose esančius parkus kaip gyventojų poilsio, ramybės bei savotiškos atsvaros urbanizaciniams procesams oazes. Straipsnyje apžvelgiami miestų parkų urbanizuotoje aplinkoje ypatumai, pateikiama išskirtų parkų lyginamoji charakteristika, apžvelgiama Lietuvos miesto parkų evoliucija XX a. Šios informacijos fone pristatoma Šiaulių miesto centrinio parko galimybių studija, kurioje iškeltas uždavinys nuosaikiai urbanizuojant teritoriją aiškiai išskirti parko ribas bei kaip nepakenkti esančiam parkui integruoti urbanizacinį kaimyną, kartu pagerinant paties parko kompoziciją bei paslaugų infrastruktūrą. Pateikiama parko teritorijos analizė kaip urbanistinės struktūros elemento tyrimas: miesto gamtiniame karkase ir žaliųjų plotų sistemoje; žaliosios erdvės rangas bendrojoje miesto struktūroje (urbanistinės struktūros elementų vertybinė hierarchija), jos integracijos laipsnis; parko teritorijos transformacijos; esamos padėties analizė bei siūlymai.
EN
Nowadays there is a renewed interest in city parks as recreational oases providing tranquillity and balancing out urban processes. This paper reviews characteristic features of city parks situated in an urban environment, presents comparative characteristics of exceptional parks, and summarizes the development of city parks in Lithuania in the 20th century. Within this context a feasibility study of the central park in Šiauliai is presented, focussing on the task of clearly distinguishing the park's borders during its moderate urbanization and preserving the park in the process of integration of its urban neighbourhood, meanwhile improving the park's composition and service infrastructure. The paper analyses the park's territory as an element of urban structure: position within the green city structure and the system of green spaces; arrangement of the green space in the overall city structure (hierarchy of values of urban structure elements), degree of its integration; transformations of the park's territory; analysis of the current situation and suggestions
7
Content available remote

Parkų meno raidos tendencijos Europoje ir lietuvoje: romantizmas ir istorizmas

71%
Mocevičius A.
Town Planning and Architecture
|
2010
|
vol. 34
|
issue 1
40-53
LT
Straipsnyje trumpai aptariamas laikotarpis tarp klasicizmo ir modernizmo. Tuo laikotarpiu vyravo romantizmas ir istorizmas. Nagrinėjamos meno tendencijos Vakarų ir Rytų Europos XVIII a. pab. - XIX a. parkuose. Lyginama jų erdvinė, planinė struktūra, kompoziciniai elementai ir kitos tendencijos. Straipsnyje ieškoma sąlyčio taškų tarp Europoje ir Lietuvoje sukurtų parkų romantizmo ir istorizmo laikotarpiu, XVIII ir XIX a. Trumpai aptariamos geopolitinės, ekonominės ir kultūrinės raidos ypatybės, kurios lėmė ir veikė parkų meno raidos kryptį iki naujos Moderno epochos atsiradimo.
EN
The paper describes the period between classicism and modernism. At that time romanticism and historicism predominated. The art trends in the parks of western and eastern Europe at the end of the 18th and 19th care analysed. Spatial, planning structure, compositional elements and trends are compared. The author tried to find common features between Lithuanian and European parks created in the period of romanticism and historicism in the 18th and 19th c. Geopolitical, economic and cultural features of development, which predetermined and influenced the trend of park art development until the beginning of a new era of modernism, are shortly described.
8
Content available remote

Lukiškių Aikštė - Socialinio Užsakymo Evoliucija. Paminklas Laisvės Kovų Dalyviams AR Simbolis "Laisvė"?

61%
Vyšniūnas A.
Town Planning and Architecture
|
2008
|
vol. 32
|
issue 4
201-220
LT
2008 m. paskelbtas Lukiškių aikštės sutvarkymo ir simbolio "Laisvė" projekto sukūrimo konkursas. Vertinimo komisija išrinko 7 geriausius konkursinius projektus. Šie rezultatai sukėlė daug diskusijų, nes neaišku, ar tikrai pasiektas pagrindinis konkurso tikslas - įprasminti Laisvės kovas ir pagerbti tų kovų dalyvių atminimą? Nors yra labai konkretus LR Seimo nutarimas "Dėl Lukiškių aikštės funkcijų", vis tiek lieka neaiškus Lukiškių aikštės statusas: ar ji yra valstybinio rango aikštė, ar paprasta vieša savivaldybės erdvė? Kai neaiškus aikštės statusas, neaiškus ir tikslo realizavimo mechanizmas bei priemonės. Straispnyje apžvelgiami pagrindiniai Lukiškių aikštės urbanistinės plėtros etapai, įvertinant ne tik realizacijas, bet ir visas idėjas, profesines koncepcijas. Pagrindinis straipsnio tikslas - atskleisti Lukiškių aikštės formavimo mechanizmus, bet ne komentuoti atskirus meninius pasiūlymus. Straipsnyje nekomentuojami atskirų suinteresuotų socialinių ir politinių grupių pareiškimai, taip pat tariamai moksliniai pranešimai viešųjų ryšių renginiuose ir akcijose. Taip pat nediskutuojama apie grynojo meno paskirtį ir santykį su mokslu ir politika. Išvadose pateikiami Lukiškių aikštės urbanistinio formavimo ir paminklo Laisvės kovotojams statymo principai.
EN
This paper is about public spirit, national monuments and a sign system in Lukiškės Square in Vilnius. Such a system is a part of national Policy, therefore,one should keep distinct the pure artistical and national identity ideas.Nowadays a sense of national pride is very important and at the same time a real problem in Lithuania.A nation always has an essential place, a system of symbols or an extraordinary monument. Lithuania is only getting ready toconsider the issue of monuments and signs in all its aspects. That is why, according to the rules of Lukiškės Square architectural competition, it is demanded to solve this problem. A representative function is required."The memory of an unknown partisan and fighter for Lithuania's freedom will be memorialized"a slogan incused on a stone panel proclaims in Lukiškės Square. But there are still no results.The conception ofpublic spaceis unidentified, so an urban space and ordinary functional aspects are always muddled up.West European public space practice indicates that Renaissance squares are the most popular, multifunctional public spaces.The space system and nominal space hierarchy are very complicated and indefinite, therefore, the final result is under different interpretations. Memorialization of dedication to fighters for Lithuania's freedom is of great importance, but practical square formation aspects, such as parking, fountain construction, etc., are also important.The Lithuanian Parliament adopted a resolution on Lukiškės Square functions (11 Feb. 1999), but pursuancee belongs to the Municipality. That is a mistake and a real problem because the Municipality's activities are not transparent. Such problems must be solved by aSteering Committee which must be formed.Otherwise a qualitative result is impossible.In 2008 Lukiškės Square architectural competition was proclaimed. The format of the main task is double - urban and artistical aspects are declared. The result of this competition is an abstract artistical accent, but not a real representative memorial.The purpose of this work is to reveal the formation process of Lukiškės Square as the main square of Lithuania. The basic principles of the Square formation and those of erecting a monument to the Lithuanian freedom fighters are presented.
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.