Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

Results found: 8

first rewind previous Page / 1 next fast forward last

Search results

Search:
in the keywords:  tapatumas
help Sort By:

help Limit search:
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
1
Content available remote

The Changing of Lithuanian Identity in Global Modernity

100%
Astra L.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 1
55-67
EN
The present day discourse of globalization is a new socio-culturally determined form of self-identification which is chosen by the subjects taking part in globalisation, being ready for cultural openness vs. rarefaction of boundaries of national identity. This discourse is an interesting one but still it is little investigated and a contradictory process in actual transformations that take place on worldwide arena. However, there is no doubt that the phenomenon of modern self-identification or identity unites historically multilayer cultural phenomena which reveal sui generis of their peculiar nature. Identity that is undergoing changes in global modernity becomes an inter-subjective cultural unity, expression of which is represented by language, belief, moral consciousness, accumulation of fundamental values, customs and a unique worldview. That is why contemporary identity of Lithuanians is a historically vital and creative proceeding, while ancient national tradition is reflecting strata of cultural meanings of the past towards the present time and altogether inspiring, developing spiritual experience of society towards new perspectives. Therefore, systems of certain mental categories, sensible self-expression can last throughout entire centuries, many generations are being integrated into them, and all these become peculiar socio-cultural frameworks which are indefeasible because they predetermine who you are.
LT
Analizuojamos teorinės prieigos, suvokiant ir įvertinant šiuolaikinio lietuvių tapatumo bruožus, taip pat apibūdinant jų kaitos ypatybes. Taikomi metodai yra lyginamieji ir analitiniai, nes būtina išanalizuoti būdingiausius lietuvių tapatumo bruožus ir jų kaitos ypatybes, identifikuoti ir suvokti pagrindines šiuolaikines tapatumo raiškos tendencijas atliekant europinių diskursų tyrimus. Sisteminė globalių multikultūrių pokyčių paradigma dar nesukurta ir silpniausia metodologinių modernybės prieigų tyrimo grandis - tai daugialypio ir daugiasluoksnio identiteto pažinimas. Ir ne tik identiteto kultūrinių, socialinių, politinių ir etninių dimensijų tyrimas, bet ir jo ontologinių bei metafizinių pagrindų, galinčių lemti savitą kultūrinį atskirų tautų elgesį ištisais šimtmečiais. Straipsnyje apibūdinamos krikščioniškoji, gnostinė ir chtoninė arba baltiškoji metakultūros yra vertinamos kaip pagrindinės veikliosios globaliosios modernybės jėgos, veikiančios tarsi sakralios versmės, iš kurių kyla visos alternatyvios paradigmos bei sociokultūriniai ir instituciniai pokyčiai, lemiantys ir visų būsimų globalizmo raiškos paradigmų ateitį. Šiandien šį sudėtingą procesą galime įvardyti kaip heterodoksiją, t. y. visai naujų skirtingų religinių dogmų, idėjų ir pažiūrų raišką globaliajame diskurse. Intensyviai plėtojant šiuolaikines globaliosios modernybės vertybes, gnostinės ir chtoninės metakultūros vėl įgyja lygias galimybes (kartu su krikščioniškąja), o jų tarpusavio sąveika ar galimas konfliktavimas, lygiai kaip ir tarpusavio prisitaikymas, vėl tampa pagrindiniu kultūriniu vakarietiškosios civilizacijos varikliu.
2
Content available remote

The Borderland of Civilizations as a Research Category in the Sociology of Borderland

100%
Sadowski A.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2009
|
vol. 2
|
issue 1
82-92
EN
Current studies on the borderland territories suggest insufficiency of research tools, which, if applied, would improve the theoretical level of the conducted studies, particularly if that research would cover the borderlands of civilizations. Until now, the research on borderlands in Poland and elsewhere were dominated by the concepts of borderlands and trans-borderness. In my opinion, to cover the full scope of social phenomena and processes, which appear on borderland and trans-border territories, the new terms should be introduced: "borderlandness" together with the existing "borderland" and the "trans-borderland" to complement with the "trans-borderlandness". In this paper I intend to present shortly the conception of the borderland applied in my research and, on this basis, I try to develop the concept of borderlandness as well as to stress its utility in the studies of borderlands, including the borders of civilizations.
LT
Dabartinėse paribio teritorijų studijose nepakanka tyrimo priemonių, kurios galėtų pagerinti teorinę vykdomų tyrimų kokybę, ypač tokiu atveju, jei jie apimtų ir civilizacijų paribius. Iki šiol paribio tyrimuose Lenkijoje ir kitur vyravo paribio ir užribio konceptai. Pasak autoriaus, siekiant apimti socialinių fenomenų ir procesų, vykstančių paribio ir užribio teritorijose, visumą, dera pasitelkti naujas sąvokas. Jau vartojama sąvoka "paribys" papildytina sąvoka "paribiškumas", o "užribis" - "už-ribiškumas". Straipsnyje siekiama pristatyti paribio koncepciją, kurią naudojant siekiama plėtoti paribiškumo sampratą it pabrėžti jos naudingumą paribio studijų, apimančių ir civilizacijų ribas, atžvilgiu.
3
Content available remote

Religious Pluralism as a Factor of Identity Development

100%
Nikiforova B.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 2
139-147
EN
This article deals with religious pluralism as a factor of identity development. Multiculturalism is the key term used in describing and debating the national, cultural and religious pluralism in post-modern societies. The paper draws attention to the significance of the religious factor within existing multicultural contexts, as well as highlights some of the implications of religious pluralism might have for identity. The author offers to look on the new vision of identity as a potential way of its development and to analyze the changing of identity's criteria and borders. The religious pluralism is analysed in the context of such tendencies as the multi-cultural and multi-religious communities as a result of mass migration.
LT
Aptariamas religinis pliuralizmas kaip tapatumo raidos veiksnys. Multikultūralizmo terminas čia vartojamas, siekiant apmąstyti ir aprašyti tautinio, kultūrinio bei religinio pliuralizmo ypatumus postmoderniosios visuomenės sąlygomis. Čia susitelkiama į religinio veiksnio reikšmę šiuolaikiniams multikultūriams kontekstams, pabrėžiant tam tikras religinio pliuralizmo apraiškas, darančias įtaką tapatumui. Straipsnio autorė ragina apmąstyti naują tapatumo viziją kaip galimą jo raidos būdą ir imtis kintančių tapatumo kriterijų ir sampratų analizės. Religinis pliuralizmas čia tyrinėjamas atsirandančių multikultūrių ir multireliginių bendruomenių kūrimosi tendencijų kaip masinės migracijos pasekmės kontekste.
4
Content available remote

Vilniaus tapatumo sluoksniai Brauno ir Hogenbergo atlase

100%
Rekevičius L.
Town Planning and Architecture
|
2010
|
vol. 34
|
issue 1
17-28
LT
Analizuojama prielaida apie Brauno ir Hogenbergo atlaso Vilniaus plane perteikiamus miesto savitumų bruožus. Naudojant pasirinktą tapatumo struktūros modelį, analizuojama grafinėje ir tekstinėje atlaso dalyje pateikta informacija apie Vilnių. Ieškoma atlase pateiktų gamtinių (reljefo, vandenų, augmenijos), kultūrinių (socialinių, politinių, ekonominių, tautinių ir konfesinių), antropogeninių (urbanistinių, architektūrinių) Vilniaus savitumo apraiškų, pateikti Vilniaus ir kitų atlase pavaizduotų miestų palyginimai. Nustatyti plane atskleisti miesto urbanizacijos ypatumai, užstatymo tipai ir morfologija, miesto policentriškumas, miesto kaip sostinės bruožai, gyventojų grupių charakteristikos, taip pat rasta plano netikslumų konfesinio balanso, gatvių tinklo, miesto dydžio atžvilgiais.
EN
The paper analyses the layers of Vilnius identity revealed in the city atlas of Braun-Hogenberg. The information of the text and graphical figures is reviewed through a certain model of the structure of identity. Attempts are made to find natural (relief, waters, flora), cultural (political, economic, social, etnical-confessional) and anthropogenical (urban, architectural) peculiarities of Vilnius city, rendered in the atlas, and compare it with the other cities from the same source. The paper reveals the peculiarities of urban situation, the types and morfology of buildup, city poly-central character and features of capital city, characterization of citizenry as well as inaccuracies on confessional balance, network of streets, size of the city.
5
Content available remote

"Plurality in Unity": European Identity and European Citizenship

80%
van der Zweerde E.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2009
|
vol. 2
|
issue 1
5-25
EN
In this paper, an argument is developed in favour of further integration of "Europe" and, most importantly, its increased "politicization". It is not based on any romantic or idealistic vision of a positive European cultural identity, but on an assessment of Europe's reality as already integrated economically, socially and ecologically, however lagging behind politically in terms of democratic government and citizenship. The seemingly endless discussions about Europe's identity, limit, unity, civilization, etc. are not a problem that is yet to be solved, but are, precisely, the core of what makes Europe what it is: a plurality in unity instead of a "unity in plurality", as one of the official slogans of the European Union (EU) has it. Current social, economic and environmental problems require European solutions as well as a moreactiveEuropean citizenship. However, European civil identity that is to match European societal reality, will not be a unitary and homogeneous identity, but heterogeneous and diverse, covering a plurality of perceptions, preferences and ideals - it will beplural, not as a first step towards unity, but in its core; and it will bedivided, but not along national lines.
LT
Tolesnė "Europos" integracija ir svarbiausia - vis dažnesnės "politinės diskusijos" šia tema yra remiamos ir skatinamos. Vadovaujamasi ne romantine ar idealistine pozityvaus europietiškojo tapatumo vizija, bet Europos ekonominės, socialinės ir ekologinės integracijos vertinimu bei požiūriu, esą ji politiškai atsilieka demokratinio valdymo ir pilietiškumo atžvilgiais. Tariamai nesibaigiančios diskusijos Europos tapatumo, ribų, vieningumo, civilizacijos ir panašiais klausimais nėra ta problema, kuri jau turi būti išspręsta, bet iš esmės sudaro tokios Europos, kokia ji yra, pagrindą: vieningumo pliuralumas vietoj "pliuralumo vieningumo", kaip skelbia vienas iš oficialių Europos Sąjungos (ES) lozungų. Nūdienės socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos problemos reikalauja europietiškų sprendimų ir kur kasaktyvesnioeuropietiškojo pilietiškumo. Tačiau norint, kad europietiškasis pilietinis tapatumas atitiktų europietiškąją socialinę tikrovę, jis neturi būti bendras ir homogeniškas, bet, atvirkščiai, heterogeniškas ir įvairialypis, apimantis daugelį suvokimo perspektyvų, privilegijų ir idealų. Jis turi būtipliuralus, bet ne kaip pirmas žingsnis vieningumo link; jis turi būti iš esmėsdalus, tačiau ne pagal valstybių sienas.
6
Content available remote

Between the Local, National and Global: The Problem of "Regional Identities"

80%
Kowalska W.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2010
|
vol. 3
|
issue 2
161-169
EN
The main objective of the paper is to examine the concepts of region and regional identity in order to point out their political, social and theoretical/philosophical opportunity, and also their highly problematic character, especially in the current Eastern European context. The author tries to determine the contents of the concept of region from phenomenological perspective and shows that it is hardly possibly because, in practice, "region" refers more to arbitrary political and administrative criteria than to what can be experienced as a common "surrounding world". The examples of regions analyzed in the paper are those of the infra-state Polish region Podlasie and of the supra-state Euregion Neman. In conclusion, the author claims that the opposition cultural/political, or experienced/constructed, should be mediated by European legal and moral rules. It is also claimed that only awareness of difficulties connected with the project of regions can allow their construction in a realistic, not arbitrary and not utopian way.
LT
Pagrindinis straipsnio tikslas - išnagrinėti regiono ir regioninio tapatumo sampratas, siekiant ne tik išsiaiškinti jų politinę, socialinę ir teorinę bei filosofinę esmę, bet ir išties problemišką pobūdį, ypač dabartiniame Rytų Europos kontekste. Autorė siekia apibrėžti regiono sampratos turinį iš fenomenologinės perspektyvos ir parodo, kad tai vargu ar įmanoma, nes praktiniu požiūriu regionas labiau nurodo politinius ir administracinius kriterijus, o ne tai, kas gali būti vertinama kaip supantis pasaulis. Straipsnyje analizuojami du regionai - lenkų infranacionalinis Palenkės regionas ir supranacionalinis Nemuno euroregionas. Tvirtinama, kad kultūros bei politikos ir patirties bei supratimo prieštaravimus turi derinti Europos įstatymai ir moralės normos. Autorė teigia, kad tik kylančių sunkumų dėl regionų tyrimo įsisąmoninimas leidžia jų realų, o ne arbitralinį ar utopinį konstravimą.
7
Content available remote

Vilniaus senamiesčio fasadų kompozicinis savitumas ir kaita

80%
Riaubienė E.
Town Planning and Architecture
|
2010
|
vol. 34
|
issue 1
29-39
LT
Straipsnis skirtas Vilniaus senamiesčio architektūriniam savitumui aptarti, susitelkiant ties senojo miesto fasadų kompozicija. Detaliau analizuojama architektūrinė išklotinių raiška ritmo ir mastelio aspektais, išskiriant pagrindinių (Pilies ir Trakų) ir šalutinių (Šv. Mykolo ir Literatų) senamiesčio gatvių charakteristikas. Kadangi pagrindinis tyrimo tikslas yra nustatyti naujų elementų ar kitų pokyčių įtaką Vilniaus senamiesčio savitumui, todėl identifikuojami per paskutinius tris dešimtmečius įvykę fasadų pokyčiai. Nustatytos transformacijos vertinamos atitikties senamiesčio architektūros savitumui požiūriu.
EN
The paper discusses the architectural originality of Vilnius old town with the main focus on the facade composition. More detailed analyses of street facades are performed by the aspects of rhythm and scale, also paying attention to different characteristics of the main (Pilis and Trakai) and secondary (St. Mykolas and Literatai) streets. As the main aim of this study is to assess the influence of new elements and other changes on the originality of the old town, the transformation facts were identified that appeared during the recent thirty years. Finally, these changes were evaluated according to their correlation with the originality of the old town of Vilnius.
8
Content available remote

I. Historical and Cultural Memory in the Evolving National and European Identity: Existential Identity and Memory of a Nation

80%
Kačerauskas T.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 1
5-14
EN
The author affirms that the phenomena of history are always interpreted in the perspective of our future objectives. So, it is stated that the interpretation of nation's history is the recollection of our future. Projection of the future grants us both creative dynamism (picturesqueness), and possibility of death (existential departure). According to another thesis, creating and existence form two planes of human reality, which create a living environment interacting between each other. The author affirms that this environment is the background of becoming of both individual and the nation, and it changes together with the phenomena emerging in it. According to the third thesis, existential participant's space and time of existential participant - individual or nation - interact as his spiritual environment's components of his becoming. The author follows individual's and nation's analogy, which means rather interaction when creating a living environment than similarity. Additionally, analogy includes aesthetic (sensual) aspect, which appears when talking about existential creativity. So, it is stated, that openness and incompleteness of existence is being supposed by the representation of our bodily (sensual) ending, in other words, by aesthetic tragedy. According to the author, the small individual circle and the big one of a nation are coupled by aesthetic tragedy. According to the fourth thesis, the being of a nation becomes meaningful when a nation becomes a hero in the face of its death. The conceptions of M. Heidegger (being towards death), M. Bachtin (hero, polyphonic interaction), E. Husserl (spiritual environment, phenomenon), Aristotle (dynamism, formation) and Plato (analogy, participation) are used in the research.
LT
Straipsnio autoriaus teigimu, istorijos reiškiniai visada interpretuojami mūsų ateities siekių perspektyvoje, todėl tautos istorijos interpretacija čia suprantama kaip mūsų ateities prisiminimas. Ateities projekcija suteikia tiek kūrybinio judrumo (vaizdumo), tiek mirties (egzistencinio išėjimo) galimybę. Kita tezė: kūryba ir egzistencija sudaro dvi žmogiškos tikrovės plotmes, kurios sąveikaudamos kuria gyvenamąją aplinką. Ši aplinka esanti tiek individo, tiek tautos tapatėjimo fonas, besikeičiantis drauge su jame kylančiais fenomenais. Trečioji tezė: egzistencijos dalyvio - individo ar tautos - erdvė ir laikas sąveikauja kaip jo tapatėjimo dvasinės aplinkos sandai. Vadovaujamasi tautos ir individo analogija, kuri reiškia ne tiek panašumą, kiek sąveiką kuriant gyvenamąją aplinką. Be to, ši analogija apima estetinį (juslinį) aspektą, kuris randasi aptariant egzistencinę kūrybą. Todėl teigiama, kad egzistencijos neišbaigtumą ir atvirumą užtikrina mūsų kūniškos (juslinės) baigties vaizdinys, kitaip tariant, estetinis tragizmas. Individo mažojo ir tautos didžiojo egzistencinių ratų sankiba yra maitinama estetinio tragizmo. Ketvirtoji tezė: tautos būtis įprasminama, jai tapus heroje savo mirties akivaizdoje. Tyrinėjant egzistencinio tapatumo problemą, pasitelkiamos M. Heideggerio (būtis myriop), M. Bachtino (herojus, polifoninė sąveika), E. Husserlio (dvasinė aplinka, fenomenas), Aristotelio (judrumas, formavimas) ir Platono (analogija, dalyvavimas) koncepcijos.
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.