Ankstyvoji modernizacija Užnemunėje: luominio mentaliteto erozija XIX amžiaus pradžioje

• Authors: Dalius Viliūnas

Abstracts

EN

The article raises a polemical question, pointing to the fact that the regional history of Lithuania has not yet been sufficiently researched. It states that knowledge of the history of Trans Niemen Lithuania (the left bank of the Nemunas, Sudovia/Suvalkija), an important focus of modernisation in 19th-century Lithuania, is based on unscientific insights; and historical facts preceding the national revival movement are ignored. It is suggested to return to the discourse of the nobility, the landowners of the Užnemunė region, in the first half of the 19th century. A representative sample of the research is determined: participants in the Marijampolė Seimelis (local council). It distinguishes the leaders: the local council and the sub-prefect. The writings by these leaders, official letters to the Ministry of the Interior, and the so-called ‘Peasants’ Questionnaire’, are analysed. They are compared to similar texts from the Polish regions of the Duchy of Warsaw. The terminology and rhetoric of the Marijampolė nobles selected show the erosion of the mentality of the feudal class: implicit links with the political and intellectual avant-garde of the country, and empathy for the problems of the peasants. Responsibility at a state level is observed, with the local council saying that reforms required a general framework for economic recovery and intensifica- tion, supported by a stable government. The speeches of the Suvalkija nobility provide indirect information about the level of emancipation in peasant society: the legal, economic and moral autonomy of peasants is recognised, and respect for the peasant’s ‘personal interests’ is expressed. An important reason for the economic emancipation of farmers is the increase in the circulation of cash during the period of the Prussian annexation.

LT

Straipsnyje tyrinėjamas Užnemunės sociokultūrinis laukas XIX a. pradžioje. Keliamas klausimas apie bajorijos (žiemionių) požiūrį į valstiečių laisvinimą. Pagrindžiama reprezentatyvi tyrimo imtis – Marijampolės seimelio dalyviai; joje išskiriami lyderiai – Pavieto taryba ir subprefektas. Nagrinėjami šių lyderių tekstai – oficialūs 1814 m. laiškai Vidaus reikalų ministerijai, vadinamoji „Valstiečių anketa“; ji gretinama su analogiškais Varšuvos kunigaikštystės lenkiškų pavietų tekstais. Rinktinių Marijampolės bajorų terminijoje ir retorikoje įžvelgiama luominio mentaliteto erozija; numanomos sąsajos su politiniu ir intelektiniu šalies avangardu, konstatuojama empatija valstiečių problemų atžvilgiu. Įžvelgiama valstybinio lygio atsakomybė, Pavieto tarybai teigiant, kad reformoms būtina stabilios valdžios palaikoma bendroji ekonomikos gaivinimo ir intensyvinimo sistema. Suvalkijos bajorų tekstai teikia netiesioginės informacijos apie valstiečių sociumo emancipacijos lygmenį: pripažįstama valstiečių teisinė, ekonominė, moralinė autonomija, reiškiama pagarba valstiečio „asmens interesui“. Svarbi ekonominės Užnemunės ūkininkų emancipacijos ištaka – Prūsų aneksijos periodu išaugusi grynųjų pinigų cirkuliacija.

Keywords

LT

Užnemunė; Varšuvos kunigaikštystė; bajorai žiemionys; „Valstiečių anketa“; modernizacija

EN

Suvalkija (left bank of the Nemunas); the Duchy of Warsaw; nobility; landowners; Peasants’ Questionnaire; modernisation

• Publisher: Lietuvos istorijos institutas
• Journal: Lietuvos istorijos metraštis
• Year: 2021
• Issue: 2
• Pages: 29-53

Dates

published

2021

Contributors

author

Dalius Viliūnas

• Lietuvos kultūros tyrimų institutas

• https://orcid.org/0000000249502189

References

• BAIRAŠAUSKAITĖ, Tamara. Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2003.
• Dziennik Praw Królestwa Polskiego. T. I. Warszawa: Druk. Piarów, 1815.
• Goniec Województwa Augustowskiego. Suwałki, 1830, nr 1–5; 1831, nr 6–15.
• GUTT, Aleksander. Kilka słów o północnych powiatach gubernii augustowskiej. Roczniki Gospodarstwa Krajowego, 1847, t. 1, s. 285–289.
• JUČAS, Mečislovas. Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius: Mintis, 1972.
• [JABLOŃSKI, Hyacint]. Pieśni dla żołnierzy woysk polskich. Warszawa: Drukarnia Wiktora Dąbrowskiego, 1809.
• KARPAVIČIUS, Mykolas Pranciškus. Rinktiniai pamokslai. Par. K. Mačiulytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.
• KARPIS, Mauricijus Pranciškus. Žemaitijos Kungaikštystės Pasiuntinio rinktiniai raštai. Sud. D. Viliūnas. Vilnius: Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas, 2017.
• KATILIUS, Algimantas. Seinų (Augustavo) vyskupijos aukštieji dvasininkai: katedros kapitulos narių charakteristikos metmenys. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 41, Serija A. Vilnius, 2018, p. 131–158.
• KATILIUS, Algimantas. Seinų (Augustavo) vyskupijos vienuoliai marijonai (1821–1911). Terra jatwezenorum, 2019, t. 11, d. 1, p. 195–213.
• Konstytucje w Polsce, 1791–1990. Wybór i oprac. T. Kołodziejczyk, M. Pomianowska. Warszawa: Przemiany, 1990.
• KIRKOR-KIEDRONIOWA, Zofia. Włościanie i ich sprawa w dobie organizacyjnej i konstytucyjnej Królestwa Polskiego. Kraków: Akademia Umiejętności, 1912.
• Lietuvos istorija. T. VIII, d. I: BAIRAŠAUSKAITĖ, Tamara, MEDIŠAUSKIENĖ, Zita, MIKNYS, Rimantas. Devynioliktas amžius: visuomenė ir raida. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011.
• LINDE, Samuel Bogumił. Słownik języka polskiego. T. 1, cz. 2, G–L. [Warszawa]: drukarnia XX. Piiarów, 1808.
• [MARYAN R.] O Włościanach. Pamiętnik Warszawski. 1809, t. 2, kwiecień, s. 98‒115.
• MIETIELSKI, Teodor. Kazanie, miane na pogrzebie Jaśnie Wielmoznego JMĘ Xiędza Michała Franciszeka Karpowicza, pierwszego biskupa wigierskiego […] w kosciele katedralnym wigierskim dnia 12 grudnia 1803 w. Białystok: druk. Appelbauma, 1803.
• PIVORAS, Saulius. Kształtowanie się świadomości obywatelskiej wśród chłopstwa litewskiego i łotewskiego w końcu XVIII i w pierwszej połowie XIX w. Lituano-Slavica Posnaniensia. T. 8. Poznań: Wydawnictwo Naukowe, 2001, s. 43‒66.
• POŁUJAŃSKI, Aleksander. Listy o gubernji Augustowskiej. Kronika Wiadomości Krajowych i Zagranicznych, 1856, nr 77, s. 3‒4.
• POŁUJAŃSKI, Aleksander. Wędrówki po guberni augustowskiej w celu naukowym odbyte. Warszawa: Druk. Gazety Codziennej, 1859.
• SRUOGIENĖ-DAUGIRDAITĖ, Vanda. Lietuvos istorija. Vilnius: Vyturys, 1990.
• STANKIEWICZ, Zbigniew. Szlachta wobec zniesienia poddaństwa w Księstwie Warszawskim. Acta Universitatis Lodziensis. Folia Historica, nr 13, 1983, s. 43‒71.
• STANKIEWICZ, Zbigniew. Szłachta-ziemianie w świetle ankiety włościańskiej 1814 r. In: Ziemiaństwo polskie 1795‒1945. Pod red. J. Leskiewiczowej. Warszawa: Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk, 1985, s. 90‒125.
• STANKIEWICZ, Zbigniew. Świadomość społeczna chłopów w opinii ziemiańskiej (Królestwo Polskie przed powstaniem styczniowym). Acta Universitatis Lodziensis. Folia Historica, nr. 45. 1992, p. 51‒66.
• Straty archiwów i bibliotek warszawskich w zakresie rękopiśmiennych źródeł historycznych. T. I. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1957.
• SUROWIECKI, Wawrzyniec. Uwagi względem poddanych w Polszcze y proiekt do ich uwolnienia. Warszawa: Druk. Gazety Warszawskiej, 1807.
• STROINOVSKIS, Jeronimas. Prigimtinės teisės mokslas. Iš lenkų kalbos vertė D. Viliūnas. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011.
• STROYNOWSKI, Walerian. O ugodach dziedziców z włościanami. Wilno: J. Zawadski, 1808.
• SUŽIEDĖLIS, Saulius. Kalba ir socialinė klasė Pietvakarių Lietuvoje iki 1864 metų. In: Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T. 4: Liaudis virsta tauta. Vilnius: Baltoji varnelė, 1993.
• SZUMSKI, Jerzy. Zapis notarialny Józefa Godłewskiego na rzecz chłopów dóbr Freda w powiecie mariampolskim. Przegląd Historyczny, nr 66/3, 1975, s. 443‒459.
• SZUMSKI, Jerzy. Uwłaszczenie chłopów w północno-wschodniej części Królestwa Polskiego 1846–1871. Białystok: Archiwum Państwowe w Białymstoku, 2002.
• TYKIEL, Bronisław. Kilka uwag historyczno-statystycznych o gubernii augustowskiej. Biblioteka Warszawska, r. 1857, t. III, s. 658‒671, t. IV, s. 606‒610.
• TRUSKA, Liudas. XVIII a. pabaigos Lietuvos bajorija (Skaičius ir sudėtis). Lietuvos istorijos metraštis, 1992, p. 13‒30.
• WĘGRZECKI, Stanisław. O Włościanach polskich. Warszawa: Druk. Rządowa,1814.

Identifiers

DOI

10.33918/25386549-202102002

Biblioteka Nauki

55995856