The Changing of Lithuanian Identity in Global Modernity

• Authors: Lilijana Astra

Title variants

LT

Lietuviškojo Tapatumo Kaita Globaliojoje Modernybėje

Abstracts

EN

The present day discourse of globalization is a new socio-culturally determined form of self-identification which is chosen by the subjects taking part in globalisation, being ready for cultural openness vs. rarefaction of boundaries of national identity. This discourse is an interesting one but still it is little investigated and a contradictory process in actual transformations that take place on worldwide arena. However, there is no doubt that the phenomenon of modern self-identification or identity unites historically multilayer cultural phenomena which reveal sui generis of their peculiar nature. Identity that is undergoing changes in global modernity becomes an inter-subjective cultural unity, expression of which is represented by language, belief, moral consciousness, accumulation of fundamental values, customs and a unique worldview. That is why contemporary identity of Lithuanians is a historically vital and creative proceeding, while ancient national tradition is reflecting strata of cultural meanings of the past towards the present time and altogether inspiring, developing spiritual experience of society towards new perspectives. Therefore, systems of certain mental categories, sensible self-expression can last throughout entire centuries, many generations are being integrated into them, and all these become peculiar socio-cultural frameworks which are indefeasible because they predetermine who you are.

LT

Analizuojamos teorinės prieigos, suvokiant ir įvertinant šiuolaikinio lietuvių tapatumo bruožus, taip pat apibūdinant jų kaitos ypatybes. Taikomi metodai yra lyginamieji ir analitiniai, nes būtina išanalizuoti būdingiausius lietuvių tapatumo bruožus ir jų kaitos ypatybes, identifikuoti ir suvokti pagrindines šiuolaikines tapatumo raiškos tendencijas atliekant europinių diskursų tyrimus. Sisteminė globalių multikultūrių pokyčių paradigma dar nesukurta ir silpniausia metodologinių modernybės prieigų tyrimo grandis - tai daugialypio ir daugiasluoksnio identiteto pažinimas. Ir ne tik identiteto kultūrinių, socialinių, politinių ir etninių dimensijų tyrimas, bet ir jo ontologinių bei metafizinių pagrindų, galinčių lemti savitą kultūrinį atskirų tautų elgesį ištisais šimtmečiais. Straipsnyje apibūdinamos krikščioniškoji, gnostinė ir chtoninė arba baltiškoji metakultūros yra vertinamos kaip pagrindinės veikliosios globaliosios modernybės jėgos, veikiančios tarsi sakralios versmės, iš kurių kyla visos alternatyvios paradigmos bei sociokultūriniai ir instituciniai pokyčiai, lemiantys ir visų būsimų globalizmo raiškos paradigmų ateitį. Šiandien šį sudėtingą procesą galime įvardyti kaip heterodoksiją, t. y. visai naujų skirtingų religinių dogmų, idėjų ir pažiūrų raišką globaliajame diskurse. Intensyviai plėtojant šiuolaikines globaliosios modernybės vertybes, gnostinės ir chtoninės metakultūros vėl įgyja lygias galimybes (kartu su krikščioniškąja), o jų tarpusavio sąveika ar galimas konfliktavimas, lygiai kaip ir tarpusavio prisitaikymas, vėl tampa pagrindiniu kultūriniu vakarietiškosios civilizacijos varikliu.

Keywords

EN

Baltic metaphysics; global modernity; identity; meta-culture; sacrality

LT

globalioji modernybė; tapatumas; metakultūra; sakralumas; baltiškoji metafizika

• Publisher: Sciendo
• Journal: Limes. Cultural Regionalistics
• Year: 2008
• Volume: 1
• Issue: 1
• Pages: 55-67

Contributors

author

Lilijana Astra

• Department of Contemporary Philosophy, Culture, Philosophy and Arts Research Institute, Saltoniškių g. 58, LT-08105 Vilnius, Lithuania

References

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.1996. Sudarė N. Vėlius. Vilnius: Mokslo it enciklopedijų leidybos institutas.
• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.2005. Sudarė N. Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
• Beresnevičius, G. 2006. "Gamta ir šventumas. Senosios lietuvių religijos "gamtiškumo" klausimu",Gamta ir religija85: 5-28.
• Eliade, M. 1997.Šventybė ir pasaulietiškumas.Vilnius: Mintis.
• Gebser, J. 1966.Ursprung und Gegenwart.Stutgart: Deutsche Verlags-Anstalt.
• Geertz, G. 2005.Kultūrų interpretavimas.Vilnius: Baltos lankos.
• Giddens, A. 2000.Modernybė ir asmens tapatumas.Vilnius: Pradai.
• Greimas, A. J. 1990.Tautos atminties beieškant.Vilnius, Chicago: Mackaus knygų leidybos fondas "Mokslas".
• Greimas, A. J. 1998. "Gedimino sapnas (lietuvių mitas apie miesto įkūrimą: analizės bandymas)",Kultūros barai8-9:65-75.
• Greimas, A. J. 2005.Lietuvių mitologijos studijos.Vilnius: "Baltų lankų" leidykla.
• Kavolis, V. 1987. "Ankstyvoji lietuvių kultūros modernizacija",Metmenys53: 25-57.
• Kiaupa, Z.; Kiaupienė, J.; Kuncevičius, A. 1998.Lietuvos istorija iki 1795 metų.Vilnius: ARLILA.
• Lyotard, J. 2000.Postmodernusis būvis: šiuolaikinį žinojimą aptariant.Vilnius: Baltos lankos.
• Lotman, J. 2004.Kultūros semiotika.Vilnius: Baltos lankos.
• Maceina, 1981.Asmuo ir istorija.Chicago: Southfield.
• Maceina, A. 1939. "Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra",Židinys11: 3-17.
• Robertson, R. 1992.Globalization: Social theory and global culture.London: Sage.
• Tiryakian, E. A. 1994.Three Metacultures of Modernity: Christian, Gnostic.Durham NC: Duke University Press.
• Toporov, V. 2000.Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai.Vilnius: Aidai.
• Usačiovaitė, E. 2004.Augimo samprata senojoje lietuvių kultūroje.Vilnius: Versus Aureus.
• Топоров, B. 2000. Vilnius, Wilno, Вильна: город и миф, в кн.Балто-славянские этноязыковые контакты. Москва: Наука.

Identifiers

DOI

10.3846/2029-0187.2008.1.55-67