Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

PL EN


Journal

2012 | 25 | 239-254

Article title

Sowjetische Karriere für nationale Kultur? Zum Verhältnis von Sowjetisierung und Konstituierung nationaler Kultur am Beispiel des Wirkens herausragender Kulturfunktionäre der Stalin- und Chruščev-Ära in der Litauischen SSR

Authors

Content

Title variants

PL
Radziecka kariera kultury narodowej? O stosunku sowietyzacji i konstytuowania się kultury narodowej na przykładzie działalności wybitnych funkcjonariuszy kultury epoki Stalina i Chruszczowa w Litewskiej Socjalistycznej Republice Radzieckiej

Languages of publication

DE

Abstracts

PL
Celem badania było wykazanie napiętego stosunku między procesami sowietyzacji i tworzenia się litewskiego narodu. Do ich zobrazowania wybrałam kulturowy rozwój scenicznego folkloru i kina, które skupiały się wokół wybitnych funkcjonariuszy kultury epoki Stalina i Chruszczowa. Za pomocą instytucjonalizacji, mobilizacji elity, jak i konkretnej pracy funkcjonariuszy przedstawiono, w jaki sposób proces sowietyzacji stał się siłą napędową rozwoju litewskiej kultury. Pomimo że Jonas Švedas był raczej przedstawicielem stalinizmu, a Vytautas Žalakevičius – epoki Chruszczowa, to wspólnie zajmowali dominującą pozycję w formowaniu sowiecko-litewskiej kultury. Ta prestiżowa rola reprezentantów nowej elity nie tylko wymagała od nich intensywnej kolaboracji z reżimem, ale dawała im też prawo do wpływania na produkcję kulturalną. I tak można było wykazać na przykładzie Švedasa i jego działalności w zespole, że z jednej strony stał się on bezspornie filarem reżimu poprzez wypełnianie ideologicznego zlecenia, z drugiej zaś forsował jednocześnie proces akulturacji muzycznego folkloru.

Keywords

Journal

Year

Volume

25

Pages

239-254

Physical description

Contributors

  • Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald

References

  • Rakowska-Harmstone: Ethnicity in the Soviet Union, „Annals of the American Academy of Political and Social Science“, 433, 1977
  • Roeder: Soviet federalism and ethnic mobilization, „World Politics“, 43, 1991
  • Hier greife ich den Gedanken des Historikers Malte Rolf auf von der Inszenierung der Regionalität und übertrage diesen Gedanken auf den nationalen Fall. Vgl. M. Rolf: Das sowjetische Massenfest, Hamburg 2006
  • Christophe: Nation als Resource im Transformationsprozess? Litauen und Georgien im Vergleich, „Osteuropa“, 9–10, 2002
  • Geographie (Hg.): Geopolitik. Zur Ideologiekritik politischer Raumkonzepte, Wien 2001
  • Brown: Der Gorbatschow-Faktor. Wandel einer Weltmacht, Frankfurt a. M. 2000
  • Im Zuge der Sowjetära wurde Litauen zu einer Republik, die im sowjetischen Vergleich nach Estland und Lettland am stärksten wirtschaftlich und industriell entwickelt war. Vgl. dazu G. E. Smith: Die Probleme des Nationalismus in den drei baltischen Sowjetrepubliken Estland, Lettland und Litauen, „Acta Baltica“, 20, T. Snyder: Reconstruction of Nations: Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus 1969–1999, New Haven 2003
  • Siehe dazu u. a. F. J. Miller: Folklore for Stalin, Armonk u. a. 1990 und S. Lockwood-Smith: From Peasants to Professionals: The Socialist-Realist Transformation of Russian Folk Choir, „Kritika“, 3, 2002
  • Snyder T.: Reconstruction of Nations: Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus 1969–1999, New Haven 2003
  • Zur litauischen Folklore in der Sowjetzeit siehe meine Magisterarbeit: Zwischen Sowjetisierung und Nationalisierung: Litauische Folklore in der Nachkriegssowjetunion (1944–1964)
  • Skrodenis: Folkloras ir folklorizmas. Mokymo knyga [Folklore und Folklorismus. Ein Lehrbuch], Vilnius 2005, S. 105 und R. Aleknaitė-Bieliauskienė: Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro kelias, „Muzikos barai“, 2006, 1–2 – online unter: http://www.muzikosbarai.lt/index.php?id=106 (17.01.2010).
  • Wie zentral die Folklore in der Kulturpolitik der Ersten Litauischen Sowjetrepublik war, ist hier zu entnehmen: LKP (b) CK biuro nutarimas dėl pasirengimo Lietuvos SSR meno dekadai Maskvoje, 26–27.03.1941 [Beschluss des Büros der LKP (b) ZK wegen der Vorbereitung zur Kunstdekade der Litauischen SSR in Moskau, 26–27.03.1941], in: J. Bagušauskas, A. Streikus (Hgg.): Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje 1940–1990. Dokumentų rinkinys [Die litauische Kultur in der Gefangenschaft sowjetischer Ideologie 1940–1990. Eine Dokumentensammlung], Vilnius 2005
  • Vyžintas: Muzikinės kultūros darbininkas, in: idem (Hg.): Jonas Švedas. Teoriniaimetodiniai darbai. Straipsniai. Laiđkai. Amţininkų atsiminimai [Jonas Švedas. Theoretisch-methodische Arbeiten. Aufsätze. Briefe. Erinnerungen der Zeitgenossen], Vilnius 1978
  • Tininis: Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai [Das sowjetische Litauen und seine Akteure], Vilnius 1994
  • Iš meno reikalų valdybos prie Lietuvos TSR ministrų tarybos aplinkraščio respublikos kultūros ir meno ástaigoms apie kolektyvinių ūkių šefavimą [Aus dem Rundschreiben der Behörde für Kunstangelegenheiten an dem Ministerrat der Litauischen SSR an die Kultur- und Kunsteinrichtungen über die Unterstützung der kollektiven Wirtschaften], in: L. Kiauleikytė, V. Tumašonienė (Hgg.): Muzika 1940–1960. Dokumentų rinkinys [Musik 1940–1960. Dokumentensammlung], Vilnius 1992, S. 37. Siehe auch ein Bild, das die Auftritte des Ensembles in den Dörfern bestätigt in: J. Savickas: Nepasidavėme – dainavome ir šokome [Wir gaben nicht auf – sangen und tanzten], in: A. Vyžintas: Ateities kartoms. Naujas žvilgsnis á Jono Švedo gyvenimą ir veiklą [Für die Generationen der Zukunft. Neuer Blick auf Leben und Wirken Jonas Švedas’], Vilnius 2008
  • Ásakymas dėl respublikinio orgkomiteto meno saviveiklai organizuoti sudėties, 14.12.1944 [Der Befehl zum Bestand eines Orgkommitees zur Organisation der künstlerischen Laien, 14.12.1944], in: L. Kiauleikytė, V. Tumašonienė (Hgg.)
  • Jakelaitis V.: Die Liederfeste, Vilnius 1984
  • Iš Lietuvos TSR tarybinių kompozitorių sąjungos valdybos atsakingojo sekretoriaus A. Klenickio ataskaitinio pranešimo tarybų Lietuvos tarybinių kompozitorių sąjungos antrąjame suvažiavime, 01.–02.07.1954 [Aus der Rede des verantwortlichen Sekretärs für die Vereinigung sowjetischer Schriftsteller der Litauischen SSR bei dem zweiten Kongress der litauischen sowjetischen Schriftstellervereinigung, 1.–2.07.1954], in: L. Kiauleikytė, V. Tumađonienė (Hgg.)
  • Lietuvių tarybinio meno ir kultūros raidos kronika 1940–1984 [Die Chronik über die Entwicklung sowjetlitauischer Kunst und Kultur], in: L. Šepetys: Kultūra ir mes. Lietuvių tarybinė kultūra brandaus socializmo sąlygomis [Die Kultur und wir. Die sowjetlitauische Kultur unter den Voraussetzungen des reifen Sozialismus], Vilnius 1985
  • StepulisP.: Naujo žanro kūrėjas [Der Begründer des neuen Genre], in: A. Vyžintas: Jonas Švedas ...,
  • Über die Presse richtete Švedas Bitte an die Bevölkerung zur Sammlung und Zusendung der Lieder, Tänze sowie theatralisierter Bräuche samt ihrer Beschreibungen, bat um Zuschicken von Instrumenten. Innerhalb des Ensembles involvierte er das Folklore-Wissen seiner Mitglieder. Vgl. A. Vyžintas: Muzikinės kultūros darbininkas P. Stepulis: Naujo žanro kūrėjas [Der Begründer des neuen Genre], in: A. Vyžintas: Jonas Švedas ...
  • Ansamblio „Lietuva“ istorija – online unter: http://ansamblis-lietuva.lt/?page_id=15 .2011)
  • Ähnliche Interpretation auch bei G. Simon: Das nationale Bewusstsein der Nichtrussen in der Sowjetunion, Köln 1986
  • Lietuvos literatūros ir meno archyvas [Litauisches Archiv für Literatur und Kunst –weiter: LLMA], f. 289, ap. 3, b. 851, l. 8–8 a.p.
  • Subačius: Dramatiškos biografijos kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai [Dramatische Biografien: Kämpfer, Künstler, Karrieristen, Kollaborateure], Vilnius 2005
  • Vgl. M. Malcienė: Lietuvos kino istorijos apybraiža (1919–1970) [Abriss der litauischen Kino-Geschichte (1919–1970)], Vilnius 1974
  • Macaitis: Adomas nori būti ţmogumi [Adam will Mensch sein] – online unter: http:// www.lfc.lt /lt/Page=Movie List&ID=3696&GenreID=454 (23.02.2011)
  • Tapinas: Lietuvos kinematografininkai
  • Pilipynaitė: Lietuvių kino integracija á tautinę kultūrą [Die Integration des litauischen Kinos in die nationale Kultur], in: S. Macaitis (Hg.): Ekrane ir už ekrano [Auf der Leinwand und hinter der Leinwand], Vilnius 1993
  • Macaitis: Gyvieji didvyriai [Die lebendigen Helden] – online unter: http://www.lfc.lt/lt/Page=AMo vieList&ID=3697&GenreID=454 (23.02.2011)
  • Macaitis: Gyvieji didvyriai [Die lebendigen Helden]
  • Macaitis: Vienos dienos kronika [Chronik eines Tages] – online unter: http://www.lfc
  • Jankauskas: Niekas nenorėjo mirti [Niemand wollte sterben] – online unter: http:// www.gramofonas.lt/lt/klubas/ kinas/apzvalgos/ detail. php?ID=4834 (25.11.2010)
  • Macaitis: Niekas nenorėjo mirti [Niemand wollte sterben] – online unter: http://www.lfc.lt/lt/Page= AMovie List&ID=3714&GenreID=454 (17.04.2011)
  • Mačiulis D.: Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927–1940, Vilnius 2005
  • Stišova, J. V. Budraitis: V žanre strasti [Im Genre der Leidenschaft], „Nezavisimaja gazeta“, 20.04.2000
  • Zubkova: Pribaltika i Kreml’ 1940–1953 [Baltikum und Kreml 1940–1953], Moskva 2008

Document Type

Publication order reference

Identifiers

YADDA identifier

bwmeta1.element.desklight-909a0417-2882-4e6e-aeb8-c34a8ac4d18f
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.