Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

PL EN


2016 | 1(28) | 431-456

Article title

Adults and old people learning opportunities: case of Lithuania

Content

Title variants

Languages of publication

EN

Abstracts

EN
The article discusses the adult and old people learning opportunities for Lithuania. Adult education is one of the most important factors that determine both the development of the society and the human achievements in modern society. Education is a social practice which includes education and cultural communication in the broadest sense, as well as actions of human reproduction at large. Access to adult education should ensure the justice in the society, although scientists argue that education system is usually powerless to correct other social systems created by inequality and in justice Accessible and quality adult education system ensures better life, social mobility, and provides status. Accessibility of education (particularly adult’s) is unconsciously problem, unequally understandable phenomenon, rarely becoming the object of special investigation. This can be logical: usage of this concept gained a wider scope only in last years, when essential European political educational documents appeared, first of all, Memorandum of life-long learning. In long-life learning ensuring strategy, the analysis of present state is provided. A potential of informal adults education suppliers when integrating groups of social exclusion, consolidating local communities by raising political and civil literacy of society, what is directly related to common welfare of society, are not fully used. Seeking to increase the integration of socially vulnerable society groups, juridical base is constantly improved in recent years. The law of disabled people social integration and the law of social companies are enacted, interinstitutional programs, reflecting the needs of different social separation groups, making assumptions to develop the initiatives directed to education of social separation groups are implemented.

Year

Issue

Pages

431-456

Physical description

Dates

issued
2016

Contributors

  • Klaipėda University Continuing Studies Institute Department of Andragogy, Researcher (Lithuania)
  • Lithuanian University of Educational Sciences Department of Education, Associate professor (Lithuania)

References

  • Bagdonas, A. (2001). Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademinis aspektai. STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika.
  • Brazienė, R. (2005). Socialinės stratifikacijos skaitiniai. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, p. 32–38.
  • Bučaitė, V. (2003). Socialinė atskirtis šalyse kandidatėse į Europos Sąjungą. JTO biuletenis. Lietuva. Vilnius. Nr 34, p. 7–12.
  • Bulajeva, T., Duoblienė, L. ir kt. (2009). Lietuvos švietimo politikos transformacija. Vilniaus universiteto leidykla.
  • Dobryninas, A. (2000). Socialiniai pokyčiai: Lietuva, 1990/1998. Vilnius: Garnelis.
  • Donskis, L. (2006). Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus. Sociologija. Mintis ir veiksmas, Nr 2, p. 69–82. Klaipėdos universiteto leidykla.
  • Douglas, C.N. (2003). Institucijos, jų kaita ir ekonomikos veikmė. ALK: Eugrimas.
  • Gečienė, I. (2005). Discourse on the middle class in post-communist context. Sociologija. Mintis ir veiksmas, Nr 2, p. 75–85. Klaipėdos universiteto leidykla.
  • Gruževskis, B. (2002). Žmogaus socialinė raida. Užimtumas. Vilnius: Justitia.
  • Guogis, A. (2004). Globalizacijos poveikis socialiniai apsaugai ir socialiniai atskirčiai. Politologija, Nr 4(36), p. 78–109. VU leidykla.
  • Jarvis, P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas VDU Švietimo studijų centras.
  • Jatkauskienė, B., Andriekienė, R.M. (2010). Trečiojo amžiaus universiteto koncepcija andragogo veiklos aspektu. Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būti Vydūno keliu. Klaipėda, p. 26–29.
  • Jucevičienė, P. (2001). Besimokančio miesto metmenys. 2.d. Besimokantys miestai, miesteliai, regionai – mokymosi per visą gyvenimą įgyvendinimas. Projekto ataskaita. Kaunas: KTU.
  • Laužackas, R. (2003). Profesinio rengimo metodologija. Monografija. Kaunas. VDU.
  • Lazutka, R., Žalimienė, L., Skučienė, D., Ivaškaitė-Tamošiūnė, V., Šumskaitė, L. (2008). Socialinė parama Lietuvoje: remiamųjų padėtis ir paramos rezultatai. Vilnius: Socialinės apsaugos ministerija, Socialinių tyrimų institutas, UAB „Lodvila”.
  • Leliūgienė, I. (2002). Socialinė pedagogika. Kaunas.
  • Leliūgienė, I., Rupšienė, L., Baušytė, A. (2003). Lietuvos socialinių pedagogų profesinio nuovargio priežastys. Pedagogika Nr 67, p. 12–18.
  • Martinkienė, G., Adomkus, J. (2009). Socialinės sanglaudos stiprinimo galimybės suaugusiųjų mokymosi aspektu. Tiltai. Priedas Nr 2(47). Socialiniai mokslai. Klaipėda: KU leidykla, p. 31–49.
  • Mikulionienė, S. (2005). Socialinė atskirtis: sąvokos samprata ir vartosena Lietuvoje. Socialinis darbas, Nr (4)2, p. 20–32.
  • Norkus, Z. (2008). Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Postkomunistinė transformacija Lietuvos lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  • Normantas, E. (2000). Suaugusiųjų švietimas Lietuvos informacinėje visuomenėje. Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai. Kaunas, VDU.
  • Palazzeschi, Y. (2003). Histoire de la formation, formation de l’histoire. Savoirs. Revue internacionale de recherches de education et formalion des adultes, No. 3, p. 11–51.
  • Rapoportas, S. (2007). Nauja eurokalba: socialiniai psichologiniai aspektai. Kn.: L. Kubilinskienė (sud.), Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese. Vilnius: Firidas, p. 57–66.
  • Rinkevičius, L. (2002). Instituciniai įtampos laukai ir sociologinė analizė. Filosofija. Sociologija, Nr 1, p. 30–35. Lietuvos mokslo akademija.
  • Šabajevaitė, L. (1999). Lietuvos socialinė transformacija 1990–1997. VU leidykla.
  • Stanišauskienė, V. (2007). Gyventojų įtraukimas į besimokančio miesto vystymą. Mokslo studija. Kaunas: Technologija.Taljūnaitė, M. (2004). Pilietybė ir socialinė atskirtis šiuolaikinėje Europoje. Filosofija. Sociologija, Nr 4, p. 46–49. Lietuvos mokslo akademija.
  • Tamošiūnas, T., Linkaitytė, G. ir kt. (2004). Kaimuose ir miesteliuose (gyventojų skaičius iki 30 000) gyvenančių suaugusiųjų mokymosi poreikiai. Sociologinio tyrimo ataskaita. Vilnius.
  • Teresevičienė, M., Gedvilienė, G., Zuzevičiūtė, V. (2006). Andragogika. Kaunas. VDU.
  • The analysis of The Third Age university activity system 2012. Education development center. Vilnius 2psl.
  • Trakšelys, K. (2011b). Adult education is the changing needs of society. Journal of Modern Science. Pedagogika. Lenkija. Nr 2/9, p. 117–131.
  • Trakšelys, K. (2011a). Adult learning within an organization as an element of professionalization. Andragogika. Nr 2. Klaipėdos universiteto leidykla, p. 140–148.
  • Trakšelys, K. (2013). Adult Social Development in Moder Society. Journal of Modern
  • Science, 2(17), p. 63–75, ISSN 1734-2031.
  • Trakšelys, K. (2014). Education accessibility within the context of the transformation of Lithuanian society (1990–2010). Doctoral Dissertation. Vilnius.Trečiokienė, E. (2012). Teaching the third age people. Vilnius: Education development center.
  • Wenger, E. (1998). Communities of practice: Learning, meaning and identity. Cambridge: University press.
  • Žalimienė, L., Lazutka, R., Skučienė, D. ir kt. (2009). Socialinio teisingumo rodikliai švietime. Mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius.

Document Type

Publication order reference

Identifiers

ISSN
1734-2031

YADDA identifier

bwmeta1.element.desklight-ad939887-abef-4e11-bcf9-968fb4b4148f
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.