Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

Results found: 6

first rewind previous Page / 1 next fast forward last

Search results

Search:
in the keywords:  tautinis tapatumas
help Sort By:

help Limit search:
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
1
Content available remote

The Process of the Construction of the National Identities on the Polish-Lithuanian-Belarusian Borderland

100%
Sadowski A.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 1
46-54
EN
In this article I will at least try to outline the necessary methodological assumptions for the future researches on the national identities of the inhabitants of the Polish - Belarusian - Lithuanian borderland. Then, using the results of the studies of the identities on the Polish - Belarusian borderland, I will attempt to prove the thesis, that in present conditions, the national identity should not be treated as only subjective reflection of someone's national membership, described with the use of a given set of features on the different levels of objectification, but should be understood broader: declaration of the national identity also means taking of the certain position, defining of someone's place and duties within the dynamic and changeable national structure. We can distinguish four types of the collective actors, which shape the national identities on the studied borderland: (1) ethnic minorities (with which certain categories of the citizens identify), (2) national majorities backed by the power of the state in which the representatives of the minorities live, (3) the "foreigner fatherlands" (R. Brubaker) and (4) international organizations which create certain legal regulations and who monitor (control) their realization. In the studies of the national identity of the Polish-Belarusian-Lithuanian borderlands some theoretical approaches can be distinguished. There is a need to define, at least for the use in the studies, the concepts of national minority and ethnic minority, and to create a new theoretical category - "the cultural nation". The national (ethnic) minority can be distinguished in the specific minority situation, most frequently in the context of the other, dominant majority, as the community, which is less significant, subordinated and often discriminated. The notion of national-ethnic self-identification should be associated with the resourcefulness of the representatives of a given minority in certain environments.
LT
Bandoma apibrėžti metodologines prielaidas, būtinas Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos pasienio tautinio tapatumo ateities tyrinėjimams. Remiantis Lenkijos ir Baltarusijos pasienio tapatumų tyrinėjimų rezultatais, bandoma įrodyti, kad mūsų gyvenamuoju laikotarpiu nacionalinio identiteto samprata neturėtų būti traktuojama tik kaip tam tikros tautinės narystės, kuriai būdingi vienokie ar kitokie bruožai, subjektyvių apmąstymų vaisius. Kur kas tiksliau būtų sakyti, kad šiuolaikinis tautinio tapatumo konceptas kaip toks reiškia tam tikros vietos ir tam tikrų pareigų aiškiai apibrėžtą junginį dinamiškoje ir sparčiai kintančioje nūdienėje nacionalinėje struktūroje. Galima išskirti keturias grupes, apibrėžiančias tautinį tapatumą pasienio ruožuose: 1) etninės mažumos; 2) tautinė dauguma; 3) "svetimšalių tėvynė" (R. Brubakeris); 4) tarptautinės organizacijos. Būtina apibrėžti tautinės ir etninės mažumų sąvokas bei įtvirtinti naują ją teorinę "kultūrinės tautos" kategoriją. Tautinių mažumų situacija visada yra specifinio pobūdžio, nes jos yra neišvengiamai priklausomos ir diskriminuojamos dominuojančios daugumos. Todėl tautinės-etninės saviidentifikacijos samprata, pasak šio straipsnio autoriaus, negali būti atsieta nuo tam tikros tautinės mažumos atstovų išradingumo.
2
Content available remote

Historical Memory, Embodied in the Social Space of Minsk, and its Influence on the Formation of National and European Identity of Belarusians

100%
Titarenko L.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 1
32-45
EN
Historical memory embodied in a social space of Minsk represents "cultural signs" of several different epochs. In fact, the historical past of Minsk up to the beginning of the XIX century can be considered as the process of construction of its European identity. In this aspect, the XIX century demonstrated a shift to Russian euro-asianism, while the soviet history was a unique attempt to construct the universal Soviet identity with only a few features of the national culture. The contemporary epoch gives Minsk a unique chance to simultaneously increase both European and national identity of Belarusians.
LT
Istorinė atmintis, įkūnyta socialinėje Minsko erdvėje, reprezentuoja kelių skirtingų epochų "kultūrinius ženklus" ir nuo XIX a. pradžios gali būti suprantama kaip europietiškojo tapatumo formavimosi procesas. XIX a. įsigalėjus rusiškajam euroazijatiškumui, visa sovietinė istorija tapo unikaliomis pastangomis sukurti universalų sovietinį tapatumą su keletu blankių nacionalinės kultūros bruožų. Šiuolaikinė epocha teikia galimybę augti tiek europietiškajam, tiek baltarusiškajam tautiniam tapatumui.
3
Content available remote

Belarus: A Borderland Civilization or Civilization Outskirts? Sociological Reflection

100%
Titarenko L.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2009
|
vol. 2
|
issue 1
64-81
EN
The concept of civilizations plays an important role in the current scientific literature. Some authors select a particular number of civilizations. For other authors it is an open question how many civilizations exist: the answer depends on the criteria applied. The paper discusses the concept of the borderland civilization that relates to the countries (space) and people (cultural communities living in this space), situated "between" the two "key cultural groupings" (in Samuel Huntington's sense) and inevitably combines some features from both of them. The author argues that, firstly, the population on today's Polish-Lithuanian-Belarusian border constitutes a particular borderland civilization where the local identity dominates over national or ethnic identities. Although other identities might be in use here, the population of this borderland region primarily considers itself as "local" where multi-ethnic, multi-cultural and multi-religious communities have existed for centuries.Secondly, the current Belarus itself can be viewed as a case of a borderland sub-civilization: throughout its history it has been constantly influenced by Latin (Western) and Byzantine (Eastern) civilizations that resulted in Belarusian cultural pluralism, high level of religious and ethnic tolerance, and local self-identification of the population. Therefore, there is no "choice" for Belarus to belong to one "pure" civilization: it is destined to exist in the borderland. From this approach, current Belarus is not "civilization outskirts": it is a sub-civilization with all the attributes such as culture, values, ideas of history, and supra-national socio-cultural community of people.
LT
Civilizacijų samprata atlieka svarbų vaidmenį dabartinėje mokslinėje literatūroje. Vieni autoriai teigia esant tam tikrą civilizacijų skaičių. Kitiems autoriams lieka atviras klausimas - kiek yra civilizacijų. Atsakymas priklauso nuo taikomo kriterijaus. Straipsnyje apmąstoma paribio civilizacijos samprata, kuri yra susijusi tiek su šalimis (erdve), tiek su žmonėmis (kultūrinėmis bendruomenėmis, gyvenančiomis toje erdvėje), įsikūrusiais tarp dviejų pagrindinių kultūrinių grupių (remiantis Samuelio Huntingtono požiūriu), kurios neišvengiamai derina abiejų bruožus. Straipsnio autorė įrodinėja, kad, pirma, nūdienė lenkų, lietuvių ir baltarusių paribio populiacija kuria ypatingą paribio civilizaciją, kurios sąlygomis vietinis tapatumas ("mes čionykščiai") dominuoja tautinio arba etninio tapatumų atžvilgiu. Nors čia gali koegzistuoti ir kiti tapatumai, tačiau ši paribio populiacija iš esmės save suvokia kaip "vietinę", kurioje šimtmečiais egzistavo daugiaetninės, daugiakultūrės ir daugiareligės bendruomenės. Antra, pasak autorės, dabartinė Baltarusija gali būti vertinama kaip paribio subcivilizacijos atvejis. Jos istorijai daug įtakos turėjo lotyniškoji (Vakarų) ir bizantiškoji (Rytų) civilizacijos, o tai lėmė baltarusių kultūrinį pliuralizmą, didelę religinę ir etninę toleranciją bei vietinės populiacijos tapatumo formavimąsi. Todėl Baltarusija neturi alternatyvos priklausyti vienai "grynai" civilizacijai - jai lemta egzistuoti paribyje. Iš šio požiūrio išplaukia, kad dabartinė Baltarusija nėra "civilizacijos pakraščiai". Ji yra subcivilizacija su visomis jai būdingomis savybėmis, tokiomis kaip kultūra, vertybės, istorijos idėjos, ir viršnacionaline sociokultūrine žmonių bendruomene.
4
Content available remote

Globalization and National Identity: The Aspects of Political Ethics

100%
Pruskus V.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 2
199-209
EN
The article shows that globalization makes the largest influence on three significant guarantees of national identity (and freedom) preservation: language, economic and political independence. The possibilities to preserve and to consolidate freedom are discussed as well. The first theme analyzed is the worship and promotion of language, cultural and national values which mean not only safety but also openness and accessibility for other cultures (interchange). The second is the renunciation of servant position in relation with the European Union, the self-spread and defence of economic interests. The third is more active defend of political interests in the European Union in search for the partners whose interests seceded to coincide with ours. The fourth is the implementation of the political self-government principle, which should be grounded on the striving to preserve the national identity and culture which supply civil society. This way the gap between authorities and inhabitants decreases, it diminishes the distrust of citizens in authorities and it increases responsibility and accountability of authorities to the people who elected them. It is hoped that everything above mentioned would form more favourable environment for national self-awareness and freedom to spread and grow strong as well.
LT
Straipsnyje parodoma, kad tautinio tapatumo kaip vertybės ir laisvės tapsmą vis labiau lemia spartūs pokyčiai, paženklinti visuotine globalizacija. Atskleidžiama, kad didžiausią poveikį globalizacija daro trims svarbiausioms tautinio tapatumo (ir laisvės) išsaugojimo garantams - kalbai, ekonominiam savarankiškumui ir politiniam savarankiškumui. Aptariamos tautinio tapatumo ir laisvės saugos bei jos įtvirtinimo galimybės. Pirma, tai - kalbos, kultūrinių ir tautinių vertybių gerbimas ir propagavimas, kuris reiškia ne tik apsaugą, bet ir atvirumą bei prieinamumą kitoms kultūroms (mainus). Antra, atsisakymas servilistinės santykių su ES pozicijos, efektyvus ir kryptingas ekonominių interesų, susijusių su gyvybine tautos, atskirų jos grupių savisklaida, gynimas. Trečia, aktyvus politinių interesų gynimas ES ir partnerių, kurių interesai sutaptų su mūsiškiais, paieška leistų pelnyti didesnį palankumą ir paramą. Ketvirta, politinės savivaldos principo įgyvendinimas, kuris būtų grindžiamas ne tiek formaliu visų lygių valdžios renkamumu, bet remtųsi tautos tapatumo, jos kultūros, kuri būtent ir maitina pilietinę visuomenę, išsaugojimo siekiu. Taip pat mažinamas (atkuriamas) valdžios ir gyventojų atotrūkis silpnintų ir nepasitikėjimą valdžia, didintų jos atsakomybę rinkėjams.
5
Content available remote

Regional Models of Urbanization and National Identity Development (Case Study of Belarus)

80%
Danskikh S.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 1
88-98
EN
The article discusses the influence of the process of urbanization on the Belarusian nationality. Due to some historical conditions the Western cities-communes have not formed in Belarus. At the beginning of the New Ages the Belarusian city has had Magdeburgian law and the trading relations, it has been the centre of the political life, the residence of the State officials and the provinces. Through the social-economical backwardness of the Russian empire the peasants of Belarus could not move into the towns from the country. The towns and the cities in Belarus were not Belarusian but Jewish and Polish ones. Due to the World War II there have emerged the Polish Holocaust, repatriation and the Soviet industrialization which have made some auspicious conditions for the overtaking modernization in Belarus. During only one generation the peasant Belarusian nation has become the urban one. Such overtaking process of the urbanization has been preventing the formation of the standards and the traditions of the Belarusian city. The basis of the social and cultural life of Belarusians has been forming the traditions of the Soviet culture. That is why we can come to the conclusion that the overtaking modernization is closely related to the radical changes of the national identity. The more overtaking is modernization of the cities and the whole State, the more dangerous is the deprivation of the national peculiarity. The nation whose spiritual life is not utterly formed can hardly successfully adapt itself to the social and economical changes, which are determined by the overtaking modernization. These alterations do absolutely not correspond to its spiritual way of life.
LT
Šiame straipsnyje apmąstoma urbanizacijos proceso įtaka baltarusių tautiškumui. Dėl tam tikrų istorinių sąlygų Baltarusijoje nesusiformavo vakarietiško pobūdžio miestai-komunos. Naujųjų laikų pradžioje baltarusiškas miestas turėjo Magdeburgo teises ir prekybinius santykius, buvo politinio gyvenimo centras su valdininkijos rezidencija ir provincijomis. Dėl Rusijos imperijos socialinio-ekonominio atsilikimo Baltarusijos valstiečiai negalėjo iš kaimų persikelti gyventi į miestus. Pastarieji iki pat XX amžiaus pradžios buvo ne baltarusiški, bet žydiški arba lenkiški. Antrasis pasaulinis karas lėmė lenkų holokaustą, repatriaciją ir tarybinę industrializaciją, kuri sudarė palankias sąlygas sparčiai Baltarusijos urbanizacijai. Būtent dėl šio proceso labiausiai nukentėjo valstiečiai. Tereikėjo vienos kartos, kad valstietiška baltarusių tauta taptų miestiška. Toks spartus urbanizacijos procesas neleido susiformuoti baltarusiškojo miesto gyvenimui būdingoms normoms ir tradicijoms. Baltarusių socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindą sudarė rusų sovietinės kultūros tradicijos. Taigi sparti modernizacija glaudžiai susijusi su radikaliomis tautinio tapatumo permainomis. Kuo sparčiau modernizuojami miestai ir visa valstybė, tuo didesnis pavojus prarasti tautinį savitumą. Tauta, kurios dvasinis gyvenimas dar nėra visiškai susiformavęs, vargu ar gali sėkmingai adaptuotis prie itin sparčios modernizacijos nulemtų socialinių ir ekonominių pokyčių, kurie visiškai neatitinka jos dvasinio gyvenimo būdo.
6
Content available remote

The Cultural-Historical Memory of the Grand Duchy of Lithuania as an Expression of National Identity and as a Cultural Capital Facilitating Integration into the European Union

80%
Andrijauskas A.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 2
160-171
EN
The object of the article is the duality of the cultural-historical memory of the Grand Duchy of Lithuania between the worlds of the Latin West and the Byzantine Slavic East, strongly affected the historical memory and mentality of the Lithuanian nation and shaped many of the forms of cultural and national self-identification, forms which are historically changing and characteristic for a border culture. After concisely discussing various aspects of the cultural history of the GDL, that have strongly affected Lithuanian historical memory, it is possible to state that homogeneity was alien for Lithuanian culture, which had insinuated itself between the Latin West and the Byzantine East and which, from the first century of the appearance of the state, was distinguished by a heterogeneous cultural orientation with diverse directions.
LT
Straipsnyje analizuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinė istorinė atmintis kaip ypač svarbus veiksnys, veikiantis lietuvių mentalitetą ir tautinio tapatumo sampratą, integruojantis į Europos Sąjungą. Straipsnio autorius parodo, kad įvairių geopolitinių galios centrų poveikis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumui paliko pėdsakus lietuvių tautos mentaliteto formavimuisi istorinėje atmintyje. Ne visada aiškiai fiksuojama ankstesnė lotyniškosios Vakarų ir stačiatikiškosios Rusios civilizacijų nesantaikos linija, Lietuvos valdovams priėmus krikščionybę, persikėlė į jos teritoriją, kuri reiškėsi kaip latentine forma gyvuojantis šalies politinį gyvenimą ir gyventojų mentalitetą, jų kultūrines orientacijas destabilizuojantis veiksnys. Šis skilimas per visą LDK gyvavimo laiką taip ir nebuvo įveiktas ir išliko lietuvių mentalitete, veikdamas net dabartines jų kultūrines orientacijas.
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.