Full-text resources of CEJSH and other databases are now available in the new Library of Science.
Visit https://bibliotekanauki.pl

Results found: 3

first rewind previous Page / 1 next fast forward last

Search results

help Sort By:

help Limit search:
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
1
Publication available in full text mode
Content available

Post-Soviet Belarus: The Transformation of National Identity

100%
Titarenko L.
International Studies. Interdisciplinary Political and Cultural Journal
|
2011
|
vol. 13
6-18
EN
The paper deals with the formation of a new national identity in Belarus under conditions of post-Soviet transformation. Under the term of "national identity" the author means the identity of the population of the Republic of Belarus that will be adequate to its status of a newly independent state acquired after 1991. Special attention is paid to the existing major research approaches to the problem of constructing this national identity. According to the author's view, both major approaches are inadequate; the author puts forward a new (third) approach that goes beyond discussions on language and national culture, and corresponds to the concept of plurality of identities. The author describes some paradoxes of national identity based on the opposition of "nation" and "people". These correspond to the Western model of the "creation of modern nations", which is not fully applicable to post-Soviet Belarus. All attempts to apply this model to contemporary Belarus lead scholars to several "cultural paradoxes" that can, however, be explained within a new approach.
2
Content available remote

Historical Memory, Embodied in the Social Space of Minsk, and its Influence on the Formation of National and European Identity of Belarusians

100%
Titarenko L.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2008
|
vol. 1
|
issue 1
32-45
EN
Historical memory embodied in a social space of Minsk represents "cultural signs" of several different epochs. In fact, the historical past of Minsk up to the beginning of the XIX century can be considered as the process of construction of its European identity. In this aspect, the XIX century demonstrated a shift to Russian euro-asianism, while the soviet history was a unique attempt to construct the universal Soviet identity with only a few features of the national culture. The contemporary epoch gives Minsk a unique chance to simultaneously increase both European and national identity of Belarusians.
LT
Istorinė atmintis, įkūnyta socialinėje Minsko erdvėje, reprezentuoja kelių skirtingų epochų "kultūrinius ženklus" ir nuo XIX a. pradžios gali būti suprantama kaip europietiškojo tapatumo formavimosi procesas. XIX a. įsigalėjus rusiškajam euroazijatiškumui, visa sovietinė istorija tapo unikaliomis pastangomis sukurti universalų sovietinį tapatumą su keletu blankių nacionalinės kultūros bruožų. Šiuolaikinė epocha teikia galimybę augti tiek europietiškajam, tiek baltarusiškajam tautiniam tapatumui.
3
Content available remote

Belarus: A Borderland Civilization or Civilization Outskirts? Sociological Reflection

100%
Titarenko L.
Limes. Cultural Regionalistics
|
2009
|
vol. 2
|
issue 1
64-81
EN
The concept of civilizations plays an important role in the current scientific literature. Some authors select a particular number of civilizations. For other authors it is an open question how many civilizations exist: the answer depends on the criteria applied. The paper discusses the concept of the borderland civilization that relates to the countries (space) and people (cultural communities living in this space), situated "between" the two "key cultural groupings" (in Samuel Huntington's sense) and inevitably combines some features from both of them. The author argues that, firstly, the population on today's Polish-Lithuanian-Belarusian border constitutes a particular borderland civilization where the local identity dominates over national or ethnic identities. Although other identities might be in use here, the population of this borderland region primarily considers itself as "local" where multi-ethnic, multi-cultural and multi-religious communities have existed for centuries.Secondly, the current Belarus itself can be viewed as a case of a borderland sub-civilization: throughout its history it has been constantly influenced by Latin (Western) and Byzantine (Eastern) civilizations that resulted in Belarusian cultural pluralism, high level of religious and ethnic tolerance, and local self-identification of the population. Therefore, there is no "choice" for Belarus to belong to one "pure" civilization: it is destined to exist in the borderland. From this approach, current Belarus is not "civilization outskirts": it is a sub-civilization with all the attributes such as culture, values, ideas of history, and supra-national socio-cultural community of people.
LT
Civilizacijų samprata atlieka svarbų vaidmenį dabartinėje mokslinėje literatūroje. Vieni autoriai teigia esant tam tikrą civilizacijų skaičių. Kitiems autoriams lieka atviras klausimas - kiek yra civilizacijų. Atsakymas priklauso nuo taikomo kriterijaus. Straipsnyje apmąstoma paribio civilizacijos samprata, kuri yra susijusi tiek su šalimis (erdve), tiek su žmonėmis (kultūrinėmis bendruomenėmis, gyvenančiomis toje erdvėje), įsikūrusiais tarp dviejų pagrindinių kultūrinių grupių (remiantis Samuelio Huntingtono požiūriu), kurios neišvengiamai derina abiejų bruožus. Straipsnio autorė įrodinėja, kad, pirma, nūdienė lenkų, lietuvių ir baltarusių paribio populiacija kuria ypatingą paribio civilizaciją, kurios sąlygomis vietinis tapatumas ("mes čionykščiai") dominuoja tautinio arba etninio tapatumų atžvilgiu. Nors čia gali koegzistuoti ir kiti tapatumai, tačiau ši paribio populiacija iš esmės save suvokia kaip "vietinę", kurioje šimtmečiais egzistavo daugiaetninės, daugiakultūrės ir daugiareligės bendruomenės. Antra, pasak autorės, dabartinė Baltarusija gali būti vertinama kaip paribio subcivilizacijos atvejis. Jos istorijai daug įtakos turėjo lotyniškoji (Vakarų) ir bizantiškoji (Rytų) civilizacijos, o tai lėmė baltarusių kultūrinį pliuralizmą, didelę religinę ir etninę toleranciją bei vietinės populiacijos tapatumo formavimąsi. Todėl Baltarusija neturi alternatyvos priklausyti vienai "grynai" civilizacijai - jai lemta egzistuoti paribyje. Iš šio požiūrio išplaukia, kad dabartinė Baltarusija nėra "civilizacijos pakraščiai". Ji yra subcivilizacija su visomis jai būdingomis savybėmis, tokiomis kaip kultūra, vertybės, istorijos idėjos, ir viršnacionaline sociokultūrine žmonių bendruomene.
first rewind previous Page / 1 next fast forward last
JavaScript is turned off in your web browser. Turn it on to take full advantage of this site, then refresh the page.