Search results

1

Kohalikud tavad ja pühaduse poliitika Trakai järvestiku piirkonnas

100%

Leparskiene L.

Mäetagused

|

2022

|

vol. 83

9-36

EN

The lakeland of Trakai is a historically, culturally, and ecologically meaningful place in Lithuania, an important realm of memory and symbol of national identity. In 1991 the historical national park of Trakai was established, bringing under its umbrella material and intangible qualities of the cultural landscape and spirit of this place. This article approaches components of the genius loci of Trakai, interpreting this concept through the lenses of the politics of the protected areas in Lithuania, asserting it was closely intertwined with an idea of sacrum, based on the aim to represent regional specifics and ethnic identity of the Lithuanian nation. Based on long-term personal observations of how values and regulations of the historical national park of Trakai evolved and were introduced in the local context in practice, a critical approach is applied concerning the separation of the local community from their decision-making about the symbolic or physical usage of their surroundings. Multiethnicity with the significant Slavic cultural element of Trakai is discussed as one of the reasons explaining why folkways of the local inhabitants were not equally involved in the whole picture of place identity, leaving the human component of the genius loci aside. The analytical line of the article focuses on the contradiction between the peculiarities of the local culture and national ideas, while the empirical presentation of the theme is set forth through the presentation of the four dimensions of sacrum: historical, cultural, ecological, and human.

2

The Changing of Lithuanian Identity in Global Modernity

72%

Astra L.

Limes. Cultural Regionalistics

|

2008

|

vol. 1

|

issue 1

55-67

EN

The present day discourse of globalization is a new socio-culturally determined form of self-identification which is chosen by the subjects taking part in globalisation, being ready for cultural openness vs. rarefaction of boundaries of national identity. This discourse is an interesting one but still it is little investigated and a contradictory process in actual transformations that take place on worldwide arena. However, there is no doubt that the phenomenon of modern self-identification or identity unites historically multilayer cultural phenomena which reveal sui generis of their peculiar nature. Identity that is undergoing changes in global modernity becomes an inter-subjective cultural unity, expression of which is represented by language, belief, moral consciousness, accumulation of fundamental values, customs and a unique worldview. That is why contemporary identity of Lithuanians is a historically vital and creative proceeding, while ancient national tradition is reflecting strata of cultural meanings of the past towards the present time and altogether inspiring, developing spiritual experience of society towards new perspectives. Therefore, systems of certain mental categories, sensible self-expression can last throughout entire centuries, many generations are being integrated into them, and all these become peculiar socio-cultural frameworks which are indefeasible because they predetermine who you are.

LT

Analizuojamos teorinės prieigos, suvokiant ir įvertinant šiuolaikinio lietuvių tapatumo bruožus, taip pat apibūdinant jų kaitos ypatybes. Taikomi metodai yra lyginamieji ir analitiniai, nes būtina išanalizuoti būdingiausius lietuvių tapatumo bruožus ir jų kaitos ypatybes, identifikuoti ir suvokti pagrindines šiuolaikines tapatumo raiškos tendencijas atliekant europinių diskursų tyrimus. Sisteminė globalių multikultūrių pokyčių paradigma dar nesukurta ir silpniausia metodologinių modernybės prieigų tyrimo grandis - tai daugialypio ir daugiasluoksnio identiteto pažinimas. Ir ne tik identiteto kultūrinių, socialinių, politinių ir etninių dimensijų tyrimas, bet ir jo ontologinių bei metafizinių pagrindų, galinčių lemti savitą kultūrinį atskirų tautų elgesį ištisais šimtmečiais. Straipsnyje apibūdinamos krikščioniškoji, gnostinė ir chtoninė arba baltiškoji metakultūros yra vertinamos kaip pagrindinės veikliosios globaliosios modernybės jėgos, veikiančios tarsi sakralios versmės, iš kurių kyla visos alternatyvios paradigmos bei sociokultūriniai ir instituciniai pokyčiai, lemiantys ir visų būsimų globalizmo raiškos paradigmų ateitį. Šiandien šį sudėtingą procesą galime įvardyti kaip heterodoksiją, t. y. visai naujų skirtingų religinių dogmų, idėjų ir pažiūrų raišką globaliajame diskurse. Intensyviai plėtojant šiuolaikines globaliosios modernybės vertybes, gnostinės ir chtoninės metakultūros vėl įgyja lygias galimybes (kartu su krikščioniškąja), o jų tarpusavio sąveika ar galimas konfliktavimas, lygiai kaip ir tarpusavio prisitaikymas, vėl tampa pagrindiniu kultūriniu vakarietiškosios civilizacijos varikliu.

3

Christliches Abendland? Personalität und Sakralität als europäische Grundwerte

72%

Schallenberg P.

Studia Paradyskie

|

2019

|

issue 29

169-188

EN

Christian Occident? Personality and sacrality as fundamental European values

4

Mifotoponimija russkich zagovorov

51%

Judin A. V.

Etnolingwistyka. Problemy Języka i Kultury

|

1999

|

vol. 11

177–196

PL

W pracy została opisana toponimia szczególnie archaicznego gatunku rosyjskiego folkloru – zaklęć – w związku z wyraźnie przedstawionym w tych tekstach tradycyjnym modelem świata jako szeregu koncentrycznych przestrzeni (locus) z sakralnością wzrastającą w kierunku centrum. Kolejno są omawiane mitotoponimy, reprezentujące zewnętrzny locus, przedstawiany zwykle jako morze, miasto lub rzeka (ta ostatnia spełnia rolę granicy „innego świata”), następnie mitotoponimy środkowego locus, ukazywanego jako wyspa lub góra i na koniec nazwy obiektów centralnego locus, porównywanego z Axis (Arbor) Mundi, gdzie w zaklęciach znajdują się, obok obiektów nie nazwanych onomastycznie, kamienie i drzewa obdarzone imionami własnymi. Wypowiadanie nazw, zdaniem autora, w sposób magiczny otwiera przed subiektem zaklęcia drogę do centrum świata, gdzie oczekuje go spotkanie z czarodziejskim pomocnikiem (obrońcą), co gwarantuje powodzenie zaklinanej czynności.

EN

The article describes the toponymy of a particularly archaic genre of Russian folklore, the magic spell. The traditional world model presented in the texts is a series of concentric spac.es (locus), whose sacral character increases towards the centre. The description begins with mythological toponyms representing the outer locus, usually presented as the sea, a city or river, the latter functioning as the border with ‘the other world’. It, then proceeds to mythological toponyms of the middle locus presented as an island or mountain. Finally, it focuses on names of objects from the inner locus, comparable to Axis (Arbor) Mundi, where, apart from onomastically unnamed objects, the spells contain references to Stones and trees bearing proper names. According to the author, the invocation of names magically opens the door to the centre of the world, where the person uttering the spell is met by a wizard-helper (defender), which guarantees the success of the action for which the spell is cast.

Refine search results

1 Etnolingwistyka. Problemy Języka i Kultury

1 Limes. Cultural Regionalistics

1 Mäetagused

1 Studia Paradyskie

1 Astra L.

1 Judin A. V.

1 Leparskiene L.

1 Schallenberg P.

1 2022

1 2019

1 2008

1 1999

Kohalikud tavad ja pühaduse poliitika Trakai järvestiku piirkonnas

The Changing of Lithuanian Identity in Global Modernity

Christliches Abendland? Personalität und Sakralität als europäische Grundwerte

Mifotoponimija russkich zagovorov